Turbūt ne kartą darbe esate atsidūrę situacijoje, kai norite sukritikuoti kolegos atliktą darbą, tačiau bijote jį įžeisti, susipykti. Vis dėlto tinkamai išsakyta kritika, grįžtamasis ryšys ‒ neatsiejama tobulėjimo dalis. Kaip neįžeidžiant išreikšti kritiką, grįžtamąjį ryšį ir kartu išlaikyti gerus santykius su bendradarbiais?
„Svarbu suprasti, kad konstruktyvi kritika dėl atliktų darbų yra svarbi tobulėjimo, darbo įgūdžių gerinimo dalis. Vis dėlto pasakyti savo kolegai, pavyzdžiui, kas buvo padaryta negerai ar ką reikia pataisyti, ‒ didelis iššūkis daugeliui, nes žmonės bijo įskaudinti, supykdyti. Vadovaujantis keliais nesudėtingais principais, tai gali tapti paprasta užduotimi kiekvienam“, ‒ pranešime žiniasklaidai sako Eglė Staniulionė, bendrovės „Bitė Lietuva“ Žmonių ambasados vadovė.
Kritikuokite ne žmogų, o atliktą darbą
Viena iš pagrindinių taisyklių, norint išreikšti kritiką neįskaudinant žmogaus, ‒ kalbėti apie konkrečią situaciją, o ne apie žmogaus savybes.
„Kritika neturėtų būti šališka ar per daug asmeniška. Stenkitės kalbėti apie konkrečią situaciją ir kodėl ją kritikuojate. Taip pat pateikite faktus ir kontekstą, nes tai leis kolegai suprasti, ar buvo padaryta nedidelė, nereikšminga klaida dėl neapsižiūrėjimo, ar vis dėlto vertėtų į ją atkreipti dėmesį, pasimokyti ir stengtis ateityje jos nebedaryti. Jokiu būdu nekritikuokite kolegos būdo savybių, nes didelė tikimybė, kad pokalbis nukryps nuo pagrindinių problemų“, ‒ pasakoja E. Staniulionė.
Pasirinkite tinkamą toną
Svarbu ne tik tai, ką komunikuojate, bet ir kaip tai darote ‒ pasirinkę netinkamą toną galite sukelti pernelyg emocingą arba net agresyvią reakciją.
„Pabandykite save įsivaizduoti kito žmogaus vietoje ‒ kaip jaustumėtės, sulaukę sarkastiškos, piktos ar net agresyvios kritikos? Be abejo, nemaloniai, tad stenkitės savo emocijas kontroliuoti. Jūsų tikslas yra išlikti neutraliems, objektyviems ir mandagiems. Taip pat prisiminkite, kad kritikuoti geriau žodžiu nei raštu ‒ tokiu būdu būsite geriau suprasti, išvengsite intonacijos interpretacijos“, ‒ sako E. Staniulionė.
Pabrėždama tono svarbą ekspertė taip pat priduria, kad netinkamai jį pasirinkus galima sulaukti neigiamų pasekmių: kolegų gynybinės reakcijos, įsižeidimų ir nenoro ateityje turėti kitų diskusijų, taip apsunkinant bendrą darbą bei griaunant gerą atmosferą.
„Sumuštinio“ metodas nebeveikia
„Sumuštinio“ metodas yra daugeliui žinoma technika, kai iš pradžių pateikiamas komplimentas, tada išsakoma kritika, o pokalbis užbaigiamas komplimentu. Deja, komunikuojant tokiu būdu kolega ne visada lengviau priims kritiką.
„Yra daug priežasčių, kodėl „sumuštinio“ taktika vertinama prieštaringai. Svarbu prisiminti, kad ją žino kone kiekvienas, tad jūsų kolega gali iš karto suprasti, ką darote. Dėl to, pirma, jūsų išsakyti komplimentai neatrodys nuoširdūs ir, antra, po kelių tokios technikos taikymų bendradarbis, išgirdęs iš jūsų komplimentą, jau pradės ruoštis gauti kritikos. Negana to, yra didelė tikimybė, kad pagrindinė jūsų siųsta žinutė „paskęs“ informacijos gausoje“, ‒ komentuoja E. Staniulionė.
Jos teigimu, kolegai derėtų pasakyti tiek tai, kas buvo atlikta gerai, tiek tai, ką reikėtų taisyti, tačiau viską pateikti gerai apgalvojus ir neatidėliojant. Tada jūs ir jūsų kolega jausitės saugiai, komfortiškai. Dar vienas E. Staniulionės patarimas ‒ išsakant kritiką paminėti turimus pasiūlymus: „Nurodydami, ką tiksliai būtų galima naudoti, keisti ar kitaip pagerinti, jūs parodote, kad iš tiesų turite tikslą kolegai padėti ir jums rūpi jo ar jos sėkmė.“