Kaip ir daugelis šeimų, pirmąją Kalėdų dieną Jolanta su vyru Sauliumi išsiruošė aplankyti ir pasveikinti giminių švenčių proga. Deja, tą dieną jie kelionės tikslo nepasiekė. Vyrui, vairuojant automobilį, prasidėjo iki tol niekada nepasireiškęs traukulių priepuolis. Kaip pasakoja jo žmona Jolanta, nevaldomas automobilis blaškėsi po kelią, ji bandė perimti vairą ir padėti vyrui, tačiau automobilis trenkėsi į apsauginį atitvarą ir įvažiavo į pievą.
Jolanta svarsto, kas būtų buvę, jei pro šalį važiuojantis jaunasis Kauno klinikų gydytojas nebūtų sustojęs. „Esame be galo dėkingi Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos gydytojui vyresniajam rezidentui Rokui Perevičiui, kuris važiuodamas pro šalį neliko abejingas ir sustojo mums padėti. Jis ne tik suteikė pirmąją pagalbą mano vyrui Sauliui, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bet ir nuramino mane. Nors mano vyras iš tos dienos įvykio nieko neatsimena, džiaugiasi, kad atsidūrę tokioje situacijoje nelikome vieni, pagalba buvo suteikta laiku ir įvykio vietoje nereikia degti žvakučių.“
Jaunasis gydytojas, padėjęs nelaimės ištiktiems žmonėms, taip pat vyko šventinių pietų pas gimines. Staiga jo dėmesį patraukė iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis, kuris pasuko į antrąją eismo juostą ir pradėjo vingiuoti po kelią. Pasak jo, pirma kilusi mintis, kad vairuotojas galimai neblaivus. Dėl šios priežasties gydytojas sekė automobilį ir įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius, pradėjo rinkti pagalbos numerį. „Tuo metu šis automobilis susigretino, pamačiau, jog vairuotojas sukniubęs prie vairo, o moteris, sėdinti keleivio vietoje, dar bando valdyti automobilį“, – pasakojo R. Perevičius.
Automobilis, atsitrenkęs į apsauginį kelio atitvarą, nuvažiavo nuo kelio į pievą ir užklimpo purve. „Atsimenu, kaip jaunuolis sustojo ir su šventiniais drabužiais klampojo per purvą pas mus, kai kiti žmonės tiesiog pravažiavo“, – prisiminimais dalijosi Jolanta.
„Bėgdamas link automobilio, tikrai negalvojau, kad kažkur pavėluosiu ar išsipurvinsiu drabužius. Vienintelė mintis buvo tik ta, kad esu gydytojas, turiu specialių žinių ir žinau, kaip padėti, todėl negaliu likti abejingas. Jei mano artimieji atsidurtų tokioje situacijoje, norėčiau, jog ir jiems padėtų. Manau, kad mums visiems geriau gyventi tokioje visuomenėje, kurioje žmonės neabejingi kitų nelaimėms. Nebūtina būti gydytoju ir turėti specialių žinių, kartais galima tiesiog atkreipti dėmesį, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ar nuraminti geru žodžiu.“
Bėgdamas link nelaimės ištiktų žmonių, gydytojas Rokas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. „Atidaręs automobilio dureles, pamačiau, kad vairuotojas nesąmoningas, apimtas traukulių priepuolio, o šalia sėdinti žmona išsigandusi. Bandžiau ją raminti ir tuo pačiu metu surinkti visą būtiną informaciją, kuri būtų naudinga gelbėjant vyro gyvybę. Dėl priepuolio vyras purtėsi, tad bandžiau jį paguldyti ant stabilaus pagrindo, atlošėme automobilio sėdynę. Atvažiavus medikams, nupasakojau jiems situaciją ir palikau juos dirbti savo darbą.“
Vyras buvo išvežtas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, ten jam buvo suteikta būtina profesionali medicinos pagalba, atlikti reikalingi tyrimai. Suteikus pirmąją pagalbą, Saulius buvo perkeltas į Neurologijos kliniką, o ten juo rūpinosi gydytojas doc. Vaidas Matijošaitis.
Kaip teigia Neurologijos klinikos gydytojas doc. V. Matijošaitis, tokiu atveju jaunas gydytojas Rokas pasielgė ne tik žmoniškai, bet ir profesionaliai. „Ištikus panašiam priepuoliui, svarbu paguldyti pacientą ant šono, nieko nedėti į burną ir kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, nepalikti žmogaus vieno, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.“
Kaip patvirtina ši istorija, teikiant pirmąją pagalbą, svarbu ne tik specialios žinios. Ne ką mažiau svarbus žmoniškumas – emocinė parama bei buvimas šalia nutikus nelaimei.
Kauno klinikų inf. ir nuotr.