Iki metų pabaigos Švietimo ir mokslo ministerija turėtų nuspręsti, Vilniuje ar Kaune bus statomas modernus mokslo ir inovacijų centras, tačiau jau dabar rengiamas projektas, kuriame kaip tinkamiausia vieta įvardijama laikinosios sostinės Nemuno sala. Kauno savivaldybė, padedama miesto universitetų ir verslininkų, planuoja ambicingą mokslo centro projektą, skirtą skatinti visuomenę domėtis mokslu.
Projektą „Mokslo sala“ laikinojoje sostinėje planuoja Kauno miesto savivaldybė, jo koncepciją rengti padeda Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, A. Stulginskio ir Kauno technologijos universitetai. Didelį palaikymą išreiškė ir verslo atstovai, todėl numatoma dalį lėšų surinkti ir iš rėmėjų. Rengdami naująjį centrą, universitetų mokslininkai pasidalins kompetencijomis ir žiniomis, aktualiomis centro veikloms, – moksluose, susijusiuose su žmogumi (gyvybės mokslais), mašinomis (technologijomis) ir gamta.
„Muziejai jaunimui neretai reiškia kažką nuobodaus, kur negalima liesti eksponatų ir panašiai. O mokslo muziejuose ir centruose patiems lankytojams galima eksperimentuoti, atrasti mokslą per savo patirtį, savarankiškus bandymus. Tai išskiria šį centrą iš kitų, ypač Lietuvoje“, – teigia projekto koncepcijos rengėjų grupės narė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė.
Centre bus interaktyviai pristatomas pasaulio mokslo ir technologijų vystymasis per žmogaus poveikį aplinkai, ekosistemoms. Ekspozicija akcentuos ne žmogaus ar technologijų evoliuciją, o jų ateitį ir galimybes kiekvienam prisidėti prie tos ateities kūrimo. Centre veiks ne tik nuolatinė, bet ir laikinos ekspozicijos, pristatančios naujausių tyrimų technologijas. Nuolat atnaujinant ekspozicijas žadama bendradarbiauti su kitais centrais bei muziejais.
Būsimame pastate planuojama įrengti ir bandymų laboratorijas, planetariumą, kino studiją, mokslininkų mėgėjų ir jaunųjų tyrėjų klubus. Čia galės vykti ir mokslo populiarinimo renginiai – mokslo festivaliai, kviestinių svečių paskaitos, įvairios projektinės veiklos.
„Nemuno sala – tinkamiausia vieta šiam centrui. Kaunas yra Lietuvos centre, čia labai gera infrastruktūra: šalia yra ne tik „Žalgirio“ arena, bet ir kiti muziejai, papildantys „Mokslo salos“ idėją, mokslo slėniai, zoologijos, botanikos sodai. Susisiekimas yra puikus tiek vietiniu, tiek tarpmiestiniu viešuoju transportu, dviračiais, pėsčiomis. Vos kelių minučių atstumu nutolę ir VDU, LSMU, KTU centriniai rūmai – tai ypač svarbu pritraukiant akademines bendruomenes į centro veiklą“, – paaiškino prof. J. Kiršienė.
Pasak profesorės, būsimo centro statybų biudžetui lėšų bus skiriama ne tik iš struktūrinių fondų – savą finansinį indėlį įdės ir savivalda, ir verslas. Kaip įprasta tokio tipo centrams, išsilaikyti turėtų padėti nuolatiniai lankytojų srautai ir verslininkai.
„Nėra daug dalykų, kurie suvienytų lietuvius, – kauniečiams tai nebent „Žalgiris“. Tačiau ši idėja suvienijo ir keturis didžiausius miesto universitetus, ir savivaldą, ir verslo partnerius. Tiek pasirinkta vieta, tiek centro idėja užveda visus dalyvius, norime, kad projektas būtų sėkmingas“, – sako VDU mokslo prorektorė.
Projekto autoriai tikina, jog Kaunas – inovacijas kuriančio verslo centras, čia kuriasi ir veiklą vysto vis daugiau inovacijų įmonių. Pažangaus verslo atstovai, jaučiantys nuolatinį aukštos kvalifikacijos jaunų specialistų poreikį, prisideda prie mokslo ir inovacijų centro steigimo Kaune idėjos.
Projektą tikimasi įgyvendinti per 2–3 metus. Projekto finansavimui numatyta skirti 23 mln. eurų.
Julija Kiršienė
Nuotrauka – Remigijaus Ščerbausko