Pradinis / Kelionės / Netradicinė išvyka į gamtą: ką įdomaus galime atrasti Lietuvos miškuose?

Netradicinė išvyka į gamtą: ką įdomaus galime atrasti Lietuvos miškuose?

Vietinio turizmo tyrimo, atlikto šių metų birželį, duomenimis, pusė Lietuvos turistų keliaudami po šalį ieško gamtos lobių – kopia į apžvalgos bokštus, tyrinėja pažintinius takus ir piliakalnius. Dar daugiau ilsisi prie vandens, sodybose ir kitose miškų ir pievų apsuptose vietovėse. Šios ilgametės kelionių tendencijos atspindi lietuvių prisirišimą prie gamtos. Vis dėlto Lietuvoje vis dar nemaža patirčių ir vietų, kurios slepiasi gūdžiose giriose ir nepažintose pelkėse. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ rekomenduoja neatrastas, atokias vietas netradicinei išvykai į gamtą su šeima ar draugų kompanija.

Rūdininkų kopos. Tautvydo Pažarskio nuotr.
Rūdininkų kopos. Tautvydo Pažarskio nuotr.

Netikėtas atradimas žemyninės kopos

Smėlio smiltis, byrančias tarp pirštų, pajusti galima ne tik pajūryje. Gali būti, kad į kopas netikėtai pateksite klaidžiodami po girią. Bartkuškio miške (Širvintų r.) nemažas plotas švaraus balto smėlio, pagal vieną versiją, buvo paliktas ledynų prieš tūkstančius metų, pagal kitą – supustytas po miško gaisro. Čia linguojančios žemaūgės pušys išties primena jūros ošimą. Kitą žemyninę kopą – Klonių kalną, arba Gaidžio kopą, – galima rasti Dzūkijos nacionaliniame parke (Marcinkonys, Varėnos r.). Dar viena plyti Rūdninkų girioje (Šalčininkų r.) – sakoma, kad čia kopa susiformavo dėl karinių pratybų metu vykdytų bombardavimų, mat čia stūkso buvęs sovietų poligonas. O ir Dumsių girioje (Jonavos r.). galima aplankyti ne tik žemyninę kopą, bet ir kariniame poligone įrengtą apžvalgos aikštelę. Rodos, miškas slepia ne tik įspūdingus smėlynus, bet ir karines paslaptis…

Raketų bazė

Angarai, raketų paleidimo aikštelės, bunkeriai, saugyklos, kareivinės… Bauginančius Šaltojo karo reliktus iki šiol galima apžiūrėti miškuose tarp Ukmergės ir Veprių. Čia net tris dešimtmečius (1958–1988 m.) buvo įsikūrusi sovietų armijos Kopūstėlių raketinė bazė su galingiausiomis to meto sovietų armijos balistinėmis  raketomis. Jos galėjo pasiekti taikinį, esantį už 3000 kilometrų. Šiuo metu po Kopūstėlių raketų bazę apžvalgines ekskursijas kariniu automobiliu vykdo klubas „Miško broliai“. Klubas taip pat rekonstruoja garsiausių Lietuvos ir pasaulio istorijoje mūšių scenarijus ir rengia šratasvaidžio žaidimus. Įprastai mūšiai trunka dvi ar tris dienas, tad karo žaidimų entuziastams bazėje gali tekti pajausti ir kario lovos kietumą.

Laumžirgių bei drugelių stebėjimas

Ar žinojote, kad Mažojoje Lietuvoje galima stebėti ne tik paukščius? Aukštumalos aukštapelkėje organizuojamas ir laumžirgių bei drugelių stebėjimas. O tūkstančius kilometrų nukeliaujantys laumžirgiai Ventės rage įsikūrusioje ornitologijos stotyje yra žymimi. Šių įspūdingų skraidančių keliautojų migracijos paslaptis atskleisti siekiantys Ventės rago mokslininkai tai daro vieninteliai pasaulyje!

Kopūstėlių bazė. Šarūno Apalainio nuotr.
Kopūstėlių bazė. Šarūno Apalainio nuotr.
Merkinės piliakalnis, kuriuo baigiasi laisvės kovų kelias. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Merkinės piliakalnis, kuriuo baigiasi laisvės kovų kelias. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Partizanų pėdsakais

Lietuvos miškai – ne tik neaprėpiami gamtos stebuklai, bet ir Lietuvos laisvės kovų istorijos sergėtojai. Galbūt šiltas vasaros savaitgalis gali jus nuvesti partizanų keliais? Merkinėje galite leistis į 22 km žygį Adolfo Ramanausko-Vanago laisvės kovų keliu. Maršrutas prasideda memoriale Dainavos apygardos partizanams – Merkinės kryžių kalnelyje ir baigiasi ant Merkinės piliakalnio. Tarp lankytinų pažintinio maršruto objektų – ir žymiosios fotosesijos su vanagais vieta.

Daugėliškių miške (Raseinių r.) įrengtas Daugėliškio miško bunkerio pažintinis takas su informaciniais stendais apie čia vykusių partizanų kovų istoriją, o Pasvalio rajone, Žadeikių girioje, lankytojams atviras ką tik atnaujintas bunkeris su 3D vizualizacija Pasvalio krašto muziejuje.

Meteorito krateris Vepriuose

Prieš 165 milijonus metų žemę sudrebino 6,9 balo drebėjimas, kurį sukėlė dabartinėje Veprių seniūnijoje (Ukmergės r.) nusileidęs meteoritas. Smūgio būta tokio stipraus, kad ugnis Lietuvos teritorijoje sunaikino viską, kas buvo gyva, o toje vietoje atsirado krateris, užimantis daugiau nei 50 kvadratinių kilometrų. Dabar šį kraterį skrodžia dviračių trasos, tinkamos ir mažiau patyrusiems, ir ilgesnius maršrutus mėgstantiems dviratininkams.

Miško maudynės

Kasdienis skubėjimas vargina ne tik kūną, bet ir sielą. Dvasiai atgaivinti japonai praktikuoja shinrin-yoku, arba miško maudynes. Gali pasirodyti, kad tai – maudynės miško upelyje, tačiau tai ne visai tiesa. Iš tiesų Lietuvoje vis dažniau pasitelkiama filosofija skatina lėtai panirti į gamtą visomis juslėmis – įsiklausyti, pajausti, užuosti, pasigrožėti ir net pajusti miško skonį. Miško terapijos, atsipalaidavimo ir susiliejimo su gamta mokytis padės šią metodiką praktikuojantys gidai.

Didžiausia pasaulyje sapnų gaudyklė

Sapnuojantiems košmarus verta apsilankyti Asvejos regioniniame parko pušyne netoli Dubingių (Molėtų r.). Čia medžiuose iškelta beveik 13 m aukščio, 10 m lanko skersmens sapnų gaudyklė. Gaudyklė surišta iš daugiau nei 1 km ilgio pintos virvės, 700 medienos dalių, 319 karoliukų ir sveria 156 kg. Be to, sveikos gyvensenos centro „Auksinė giria“ teritorijoje slepiasi ir 4 stichijų miško labirintas, kurį įveikti gali tik pasikliaudamas nuojauta.

Vaistažolių menas

Tiems, kam vaikystėje sukosėjus močiutės virdavo kmynų arbatą, o suskaudus pilvą girdydavo ramunėlių užpilu, vertinantiems gydomąsias gamtos galias ir nenorintiems pamiršti, ko mokė mūsų senoliai, verta apsvarstyti savaitgalį Anykščiuose. Čia žolininkas Ramūnas Daugelavičius ir suaugusiuosius, ir vaikus moko pažinti augalus, puoselėti sveikatą ir skonius. Iš žolininko yra ko pasimokyti net ir tiems, kurie gydomosiomis žolelių savybėmis nesidomi, – vietoj vaistinių arbatų edukacinių programų metu galite mokytis apie lietuvišką kavą.

Vilkų duobė

Iki šiol pasakojamos legendos apie Velnio duobės ir mažesnės jos „sesutės“ – Strėvos įgriuvos (Aukštadvario regioninis parkas, Trakų r.) – kilmę. Tebėra nežinoma, ar į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą patekusią daugiau nei 30 m gylio Velnio duobę išmušė meteoritas, ar išgraužė ledynai, ar vis dėlto čia prasmegusi bažnyčia. Legendomis apipinta ir mažiau žinoma Vilkų duobė, arba Grabijolų dauba, Žemaitiškių miške (Neries regioninis parkas, Vilniaus r.). Pasak vienų, čia įlūžęs tunelis, vedęs iš Kernavės į Vilnių, pasak kitų, ją iškasė kapus kasę švedai, o pasak trečių, čia suvilkę paskerstas avis nuo seno puotauja vilkai.

Pirmykštis urvas

Aplankius Budelių piliakalnį ir persikėlus lynų keltu per Nerį verta surasti urvą Čiobiškio girininkijos miške (Širvintų r.). Keliolikos metrų ilgio Čiobiškio, arba Rynos, urvas laikomas giliausiu natūraliu gamtiniu urvu šalyje – tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje esančių tokių gamtos darinių. Manoma, kad kadaise čia būtų puikiai išsitekusi pirmykščių žmonių šeima. Dabar šis urvas, esantis 5 metrų aukštyje nuo apačioje srovenančio upelio, tarnauja kaip slėptuvė šikšnosparniams ir kitiems miško gyventojams.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top