„Nenumokime ranka į savo mikrobiotos būklę. Nuo jos priklauso mūsų fizinė savijauta ir netgi psichinė sveikata“, – ragina Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre dirbantis neuromokslininkas dr. Aurelijus Burokas. Anot jo, naujausi tyrimai leido patvirtinti ne tik mikrobiotos ryšį su mūsų imunine sistema, bet ir tai, kad ji gali nulemti mūsų atsaką į stresą.
Mikrobai lydi nuo gimimo
„Žmogaus išorėje ir viduje galima aptikti daugybę pačių įvairiausių rūšių mikroorganizmų“, – sako dr. A. Burokas. Anot jo, mikroorganizmų gausu ant mūsų odos, burnoje, tačiau žmogaus žarnyne jų galima aptikti daug daugiau nei kur kitur. „Žarnyno mikroorganizmų visuma vadinama mikrobiota. Būtent žarnyne aptinkama net iki 1000 bakterijų rūšių. Pastarosios mokslo naujovės lėmė geresnių žmogaus mikrobiotos tyrimo metodų atsiradimą, o tai leido atidžiau pažvelgti į šį nematomą pasaulį ir suprasti jo įtaką mūsų sveikatai“, – teigia mokslininkas.
Pasak dr. A. Buroko, šiuo metu jau žinoma, kad mikroorganizmai žmogaus virškinimo trakte egzistuoja nuo pat gimimo. „Mikroorganizmai kūdikio virškinimo trakte pradeda atsirasti jau pirmosiomis gyvenimo dienomis, o galutinai žmogaus mikrobiota susiformuoja apie trečiuosius gyvenimo metus. Tačiau mūsų žarnynuose esantys mikroorganizmai skiriasi, – pasakoja dr. A. Burokas. – Jų tipą lemia tai, kokiu būdu kūdikis išvydo šį pasaulį – natūraliu ar atlikus Cezario pjūvį. Mikrobiota formuojasi veikiama ir įvairių kitų veiksnių. Pavyzdžiui, kokią mikrobiotą turėsime suaugę, gali lemti kūdikio maitinimo būdas (mamos pienas ar mišinėliai), kūdikio gyvenamoji aplinka, tai, ar šeimoje yra brolių ir seserų, netgi naminių gyvūnų. Taigi, žinodami tam tikrus dėsningumus, galime įžvelgti jo mikrobiotos būklę, vyrausiančią visą likusį gyvenimą.“
Nauda pastebėta jau senovėje
„Nors mokslas tik dabar leido itin išsamiai tirti mikrobiotą, žmonija jau tūkstančius metų suvokė, kad žmogaus virškinimo traktas yra be galo svarbus“, – primena dr. A. Burokas. Pasak mokslininko, žmonės jau prieš daugiau nei du tūkstančius metų pradėjo vartoti fermentuotus produktus, nes pastebėjo jų naudą virškinimo sistemai, o kartu ir bendrai savijautai.
„Tik prabėgus tūkstantmečiams mokslas išsiaiškino, kad fermentuoti produktai yra vienas iš gerųjų bakterijų, teigiamai veikiančių žmogaus mikrobiotą, šaltinių. Pasaulio laboratorijose patvirtinta, kad žarnyno bakterijos turi svarbią reikšmę mūsų organizmui, įskaitant gerą virškinimą ir imuninės sistemos veikimą“, – pasakoja VU GMC mokslininkas.
„Mokslo naujovės lėmė ne tik geresnių žmogaus mikrobiotos tyrimo metodų atsiradimą. Tai leido geriau pažvelgti į šį nematomą pasaulį ir suprasti jo įtaką mūsų sveikatai, daugiau dėmesio skiriant ne tik kovai su blogosiomis bakterijomis, kuri ilgą laiką buvo pagrindinis mikrobiologų uždavinys, bet ir gerųjų bakterijų tyrimams, – sako jis. – Padaugėjus tyrimų buvo ne tik suprasta, kad žarnyno mikrobiota turi įtakos virškinimui, bet ir atrastos sąsajos tarp gerųjų žarnyno bakterijų ir žmogaus psichikos.“
Įrankis kovoje su stresu
„Naujausi tyrimai leido patvirtinti ne tik mikrobiotos ryšį su mūsų imunine sistema, bet ir tai, kad ji gali nulemti mūsų atsaką į stresą, – sako dr. A. Burokas. – Sveika mikrobiota lėmė stiprų atsaką į stresą ne tik tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais, bet ir su žmonėmis. Kartu patvirtinti ir atvirkštiniai procesai, kai pažeista mikrobiota silpnina atsparumą stresui. Todėl būtina žinoti veiksnius, pažeidžiančius mikrobiotą, ir jos atkūrimo būdus.“
Pasak dr. A. Buroko, mikrobiotą pažeidžiame, kai bandome atsikratyti blogųjų bakterijų vartodami antibiotikus, nes taip sunaikiname ir dalį mums reikalingų mikroorganizmų. Po gydymo antibiotikais ar netinkamos mitybos pažeistą mikrobiotą galima atkurti probiotikais ir prebiotikais.
„Probiotikai – tai maisto papildai iš gyvų gerųjų mikroorganizmų. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos Bifidobacterium ir Lactobacillus genčių bakterijos. Prebiotikai – tai tam tikros maistinės skaidulinės medžiagos, kurios skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir padeda joms. Tai ne bakterijos, o maistas mikroorganizmams, kuris padeda jiems geriau jaustis žarnyne. Todėl pasirūpinę savo mažaisiais draugais galėsime būti ramūs, kad jie padės mums ne tik gerai virškinti, bet ir gerai jaustis, turėti stiprią imuninę sistemą“, – pasakoja mokslininkas.
„Nenumokime ranka į savo mikrobiotos būklę. Nuo jos priklauso mūsų fizinė savijauta ir netgi psichinė sveikata. Šiuo metu einama dar platesniu keliu ir bandoma tirti ryšius tarp mikrobiotos ir kai kurių ligų, tokių kaip Alzheimeris. Galbūt ateityje šias ligas padės įveikti būtent mikrobiota“, – sako dr. A. Burokas.
naujienos.vu.lt
Edgaro Kurausko nuotr.