Iki pokalbio su Osle doktorantūrą studijuojančia miego eksperte, neuromokslininke Laura Bojarskaite nė nesapnavau, kokie užsiėmę mes būname miegodami, kaip smarkiai triūsia mūsų smegenys, kad ne tik viską sudėliotų į lentynėles, bet ir padarytų vietos naujoms patirtims. Kodėl apie miegą turėtume galvoti daug sąmoningiau ir kodėl šios paslaptingos būsenos žinovai teigia, jog tai yra geriausia gamtos atsvara mirčiai? Atsakymai – pokalbyje su Laura.
Ar miego tema populiari mokslo pasaulyje?
Pastaruosius dešimt metų miegas kopia į populiarumo viršūnę. Prieš tai buvo populiaru daug dirbti, o miegas buvo skirtas tik tinginiams. Dabar vis daugiau žmonių galvoja apie poilsį, meditaciją, vis dažniau prisimena, kad reikia rūpintis savo sveikata. O siaučiant virusui ypač svarbu prisiminti, kad miegas yra svarbus imuninei sistemai. Būtent dėl svarbos imunitetui miego tyrimams skiriama daugiau finansavimo.
Netrukus ginsiesi savo baigiamąjį darbą apie miegą. Kokios nuotaikos? (Interviu vyko lapkritį – red. past.)
Ir labai laukiu, ir labai džiaugiuosi, ir, aišku, stresuoju, daug skaitau.
Bemiegėmis naktimis?
Ne, su šituo viskas gerai. Šituo tai stengiuosi rūpintis! Bet nuolat sapnuoju gynimą. Sapnuoju, kad kažką pamiršau pasakyti.
O ką tai galėtų reikšti?
Sapnai labai dažnai atspindi mūsų kasdienes emocijas, nebūtinai tai, kas vyko dienos metu, bet būtent tai, ką patiriame viduje.
Grįžtant prie Tavo baigiamojo darbo, ar jau galėtum su skaitytojais pasidalyti esminiu atradimu?
Aš dirbu prie pamatinių, arba bazinių, tyrimų. Kitokie yra klinikiniai tyrimai, kuriais aiškinamasi, kaip veikia konkreti terapija ar vaistas. O mes tiriame, kaip iš esmės veikia žmogaus smegenys. Visi žino neuronus, nervines ląsteles, bet yra ir kito tipo ląstelės, astrocitai. Mes išsiaiškinome, jog astrocitai padeda išlaikyti mūsų miegą, kad jis nebūtų pertraukiamas prabudimų. Žinant, kad miegui yra svarbios ir šios ląstelės, galima stengtis suprasti, ar jų veiklos nereikia taisyti esant miego sutrikimams. Svarbu paminėti, kad visi mano tyrimai daryti su pelėmis, todėl dar reikėtų tirti, kaip tos ląstelės iš tiesų veikia žmonėse.
Kiek valandų per parą praleidi miegodama?
Turiu prisipažinti, kad prieš doktorantūros studijas, kurias pradėjau prieš penkerius metus, miegodavau po šešias septynias valandas. Tik pradėjusi gilintis į miego svarbą žmogaus organizmui puoliau miegoti ne mažiau nei aštuonias valandas ir iki šiol miegas man yra svarbus prioritetas.
Ir kas nuo to laiko pasikeitė?
Aš labai greitai pasiduodavau kraštutinėms emocijoms ir tik pradėjus normaliai miegoti tapo kur kas lengviau su jomis tvarkytis. Taip pat pagerėjo atmintis, pradingo noras persivalgyti.
Papasakok apie gyvenimą Osle: ar miesto ritmas leidžia Tau ramiai miegoti? O gal Tavo ateities planai siejasi visai su kitu pasaulio kampeliu?
Tai labai banali istorija – susipažinau su vienu norvegu ir čia gyvenu jau daugiau nei penkerius metus. Prieš tai ketverius metus gyvenau Danijoje. Man skandinaviškas ritmas labai patinka, mat jis leidžia išsimiegoti. Čia viskas vyksta lėčiau, daug laiko leidžiame gamtoje. Nors mokslininkai visur linkę persidirbti, miego mokslininkų pareiga yra gerai išsimiegoti. Kartais juokiamės, kad mums reikia bėgti, nes turime miego susirinkimą.
Ką planuoji veikti po baigiamojo darbo gynimo?
Kokius penkerius ar daugiau metų nežadu niekur bėgti. Man labai patinka akademija, universitetas, todėl tęsiu darbą laboratorijoje, gilinsiuosi į miegą.
Kodėl miegas Tau neduoda ramybės? Kaip jis atsidūrė Tavo dėmesio centre?
Laboratorijos, kurioje dirbu, pagrindinis tyrimų objektas yra ląstelės astrocitai. Pačioje pradžioje su laboratorijos profesoriumi svarstėme, ką su tais astrocitais galėtume nuveikti. Kadangi miegas yra aktuali šių dienų tema, nusprendėme patyrinėti, kaip jie veikia miegą.
Yra žmonių, kuriems užtenka vos šešių valandų miego, o visa kita paros dalis tenka labai rimtiems darbams, mat ilgesnis miegas jiems atrodo brangių valandų švaistymas. Kaip manai, ar šitoks požiūris tikrai gali padėti nuversti kalnus?
Šitoks požiūris nuveda tik prie sveikatos sutrikimų. Kažkiek gal ir tempsi, bet vėliau paaiškės nepakankamo miego pasekmės. Tik labai mažas procentas žmonių, turinčių specialią tam tikro geno formą, gali miegoti mažiau nei šešias valandas ir neturėti aptinkamų miego sutrikimų. Visi kiti tiesiog prisitaiko prie šešių valandų miego ir neoptimalios sveikatos būklės. Tik pradėję normaliai išsimiegoti, jie gali suprasti, kaip sveikas žmogus turėtų jaustis ir kas iš tikrųjų yra sveikata.
Kokias kitas su miegu susijusias klaidas daro modernus žmogus?
Šiais laikais aktualiausia – telefonai, kompiuteriai, planšetės. Mes, žmonės, evoliucionavome gyventi kartu su saule – šviesa rytais, tamsa vakarais. Vakarais reikia džiaugtis tamsa. Ką tai reiškia? Pritemdyti lemputes, naudoti šiltesnių spalvų šviesą, nes mėlyna šviesa veikia budinančiai. Apskritai, likus valandai ar dviem iki miego, reikėtų šalin padėti visus ekranus.
Betgi pandemijos metu ekranai yra pagrindiniai vartai į pasaulį. Kaip tai šiemet paveikė žmonių miego kokybę?
Daroma daug tyrimų, išsiunčiama klausimynų išsiaiškinti, kiek laiko žmonės praleidžia prie ekranų ir kokia yra jų miego kokybė. Kol kas ji krinta, bet prie to prisideda ne tik ekranai, bet ir nerimas dėl nežinomybės. Todėl patariama riboti naujienų kiekį per dieną, nes tai kelia įtampą.
Tik pradėjusi domėtis Tavo darbais supratau, kad smegenų plovimas – ne tik teigiamas, bet ir būtinas procesas. Papasakok, kaip iš smegenų išplaunamos biologinės šiukšlės ir kas gresia tiems, kurie nesilaiko smegenų higienos.
Pirmiausia išsiaiškinkime, kas yra biologinės šiukšlės. Mūsų kūnuose vyksta daug gyvybiškai svarbių procesų, po jų lieka įvairių pašalinių produktų ir kartais susidaro žalingų toksinių medžiagų. Prie jų prisideda viskas, kas patenka į mūsų kūną iš aplinkos. Jei šios biologinės šiukšlės iš mūsų kūno nepašalinamos, jos sukelia problemų. Lygiai tas pats vyksta ir smegenyse. Mūsų smegenys yra labai aktyvios ir prigamina itin daug pašalinių produktų, biologinių šiukšlių, kurias reikia laiku pašalinti, nes joms pradėjus kauptis gresia neurodegeneracinės ligos – Alzheimeris, Parkinsonas, demencija. Prieš kelerius metus mūsų kolegos iš Amerikos atrado, kad šiukšlės šalinamos iš smegenų, t. y. smegenys plaunamos, tik miego metu. Aš ir bandau suprasti, kodėl apsivalymo procesas vyksta tik miegant. Šį smegenų procesą lyginame su miesto ritmu – juk paprastai miesto gatvės valomos tiktai naktį, kai į tai neįsiterpia daugybė kitų procesų ir signalų. Bet tai yra tik hipotezė.
Ar aštuonių valandų miegas padeda efektyviai išplauti milžiniškus skaitmeninio amžiaus informacijos kiekius ir nubusti kaip naujai gimus? Kaip didžiuliai informacijos srautai veikia smegenis?
Kol kas tyrimai rodo, kad taip. Suaugusiam žmogui optimalu miegoti tarp septynių ir devynių valandų per parą. Žinoma, kiekvienas turi pats pajusti, kiek jam iš tikrųjų reikia. Bet geras klausimas, galbūt ateityje mums tikrai reikės daugiau laiko į smegenų lentynėles sudėlioti vis augančius informacijos srautus.
Vienoje Tavo paskaitoje išgirdau apie prisiminimų išrūšiavimą. Miego metu smegenys išrūšiuoja informaciją į svarbią ir nesvarbią. Svarbiais laikomi tie prisiminimai, kurie turi didelį emocinį krūvį. Ar tikrai emocijos yra vienintelis kriterijus, nuo kurio priklauso informacijos patekimas į ilgalaikę atmintį?
Emocinis krūvis yra vienas iš geriausiai išsiaiškintų kriterijų. Visi kiti nėra daug tirti, bet aišku viena – žmogaus išlikimui svarbi informacija dažniausiai išsaugoma ilgalaikėje atmintyje. Nors kyla klausimas, kodėl gi mūsų galvose išsisaugo įvairių dainelių žodžiai. Šito aš dar neišsiaiškinau.
Ar galima sąmoningai paveikti prisiminimų rūšiavimą?
Labai daug įvairių mokymosi technikų yra paremta atminties tyrimais. Pavyzdžiui, naujo dalyko asocijavimas su kažkuo, ką tu jau žinai. Taip pat tyrėjai aiškinasi, kaip žmones išmokyti miego metu. Pavyzdžiui, grupei žmonių prieš miegą davė išmokti sąrašą žodžių ir jiems besimokant mokslininkai tam tikru metu skambtelėjo varpeliu. Kai tie žmonės miegojo, jie ir vėl skambtelėjo varpeliu. Nubudę tiriamieji geriau prisiminė tuos žodžius, kuriuos besimokydami išgirdo varpelio skambesį. Spėjama, kad miego metu skambesys susisiejo su nauja informacija, todėl ji buvo prisiminta.
Kaip smegenų plovimą veikia sezoninis valandų sukimas?
Viso pasaulio miego mokslininkai tai vertina neigiamai ir nuolat rašo įvairiausius pareiškimus, mokslines apžvalgas, kad įrodytų, jog šis laikrodžių sukiojimas yra labai kenksmingas žmonių sveikatai. Įrodyta, kad pavasarį, kai žmonės praranda valandą miego, padaugėja automobilių avarijų, širdies smūgių. Iš esmės laikrodžio persukimas yra kenksmingas sveikatai, nes išreguliuoja mūsų biologinius laikrodžius. Kiekviena mūsų ląstelė, kiekvienas mūsų organas turi savo biologinį laikrodį. Ką tai reiškia? Tam tikru paros metu gaminami tam tikri genai, baltymai, hormonai. Ryte išskiriamos molekulės, kurios žmogų žadina, per pietus išskiriamos molekulės, kurios padeda virškinti, vakare išskiriami hormonai, kurie padeda mums užmigti. Staiga tavo biologinis ir išorinis laikrodžiai nebesutampa ir prasideda problemos.
Kuo greitasis miegas skiriasi nuo lėtojo? Turbūt ir naudą jie teikia skirtingą?
Skiriasi mūsų smegenų ląstelių aktyvumas. Lėtojo miego metu išsiskiria augimo hormonas, kuris labai svarbus vaikams ir sportuojantiems žmonėms, taip pat ištaisyti dienos metu padarytai žalai (pavyzdžiui, kaulams atstatyti). Greitasis miegas svarbus mūsų emocinei sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad su įtampą ir traumas sukėlusiais potyriais žmogaus smegenys susidoroja būtent greitojo miego metu. Be jo mes negalėtume pašalinti įtampos ir toliau ramiai gyventi savo gyvenimo. Potrauminio streso sindromą turinčių žmonių greitasis miegas labai sugadintas. Yra hipotezė, kad būtent dėl to jie negali paleisti blogų prisiminimų ir judėti toliau.
Ar skiriasi skirtingų miego tipų gerinimo būdai?
Nėra atskirų būdų pagerinti tik vieną arba kitą miego tipą. Mes miegame 90 minučių ciklais: paviršinis, gilus ir labai gilus lėtasis miegas, tada pereiname į greitąjį. Pirmoje nakties pusėje ciklus sudaro daugiausia lėtasis miegas. Antroje nakties pusėje daugiausia laiko užima greitasis miegas. Bet kokiu atveju, norint pagerinti miegą, negalima eiti vėlai miegoti, nes praleidi lėtojo miego galimybę.
Nemaniau, kad mes būname šitaip užsiėmę miegodami.
Žinok, tikrai!
Jeigu smegenys neskiria natūralios šviesos nuo dirbtinės ir būtent todėl kompiuterių ekranai stabdo melatonino gamybą, kodėl rytais būtina bent pusvalandį praleisti natūralioje šviesoje? Gal užtektų sėsti tiesiai prie kompiuterio?
Problema yra šviesos intensyvumas (per ryški) ir jos sudėtis (spalvos) vakare. O natūrali šviesa rytais yra labai svarbi ne tik akims, bet ir mūsų odai, visam organizmui. Jokia dirbtinė šviesa neatstos natūralios šviesos naudos. Nors šviesa, įskaitant ir natūralią, nerekomenduojama vėlai vakare prieš miegą. Pavyzdžiui čia, Osle, šviesiais vasaros vakarais arba šiauriau, kur pusmetį išvis nesutemsta, kenčiama nuo sezoninių nuotaikų sutrikimų. Tamsiais žiemos vakarais ypač sunku atvykėliams iš saulėtų kraštų, jie net įsigyja natūralios šviesos lempas.
Jeigu saulės šviesa veikia žmogaus biologinį laikrodį, kas nutinka žmonėms, gyvenantiems nedaug saulės spindulių sulaukiančiose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje ar Anglijoje?
Priklauso, kur tu gimei, augai ir kaip per tuos metus susiformavo tavo organizmas. Pavyzdžiui, man, kaip lietuvei, prisitaikyti prie Norvegijos sąlygų nėra sunku. O žmonėms, kurie išvažiuoja į labai tolimas šalis, gali sutrikti organizmo veikla, pavyzdžiui, virškinimas, miegas, nuotaika. Mano kolegė gavo darbą Trondheime, bet po pusės metų išsikraustė, nes neprisitaikė prie tamsos.
Pakalbėkime apie sapnus. Ar gali būti taip, kad sapnuojant kai kurios smegenų dalys veikia aktyviau nei esant pabudus?
Nesu tikra dėl sapnų, bet, pavyzdžiui, tam tikrais miego momentais suaktyvėja smegenų dalys, kurios yra atsakingos už atmintį, mat miegant rūšiuojami, asocijuojami prisiminimai.
Sąmoningas sapnavimas – pramoga ar nauda? Papasakok pavyzdžių iš savo gyvenimo.
Tai labai įdomi tema, turinti didžiulį potencialą. Sąmoningas sapnavimas reiškia, kad tu užmiegi, sapnuoji ir pabundi sapne, bet ne iš sapno. Supranti, jog esi sapne, ir gali jį paveikti, kurti, kalbėti su sapne esančiais veikėjais. Man kol kas pavyko tiktai nubusti sapne ir suprasti, jog sapnuoju, pradėti dairytis, bet iš to džiaugsmo, kad pasisekė, pabudau iš sapno. Yra įvairiausių technikų, kaip treniruotis. Pavyzdžiui, dienos metu nuolat tikrinti, ar esi realybėje, užsikemšant nosį ir bandant įkvėpti. Jei užsikimšus nosį įkvėpti pavyksta, vadinasi, sapnuoji!
Sąmoningas sapnavimas gali tapti daugiau nei pramoga. Žmonės gali juo naudotis psichoterapijoje, traumoms ir baimėms gydyti, netgi sportuoti. Buvo padarytas tyrimas su sportininkais: jiems liepta sąmoningai sapnuojant mėtyti tritaškius. Ir ką tu galvoji, po kelių savaičių praktikos sąmoninguose sapnuose žmonės pradėjo geriau mėtyti tritaškius realybėje. Vadinasi, praktika sapnuose veikia! Tai atveria daug galimybių. Anksčiau tuo netikėjau, laikiau nesąmone, bet, pradėjusi skaityti mokslinius straipsnius, ėmiau tikėti įrodymais.
Ar galima pasinaudoti sąmoningu sapnavimu kūrybiškiems sprendimams rasti?
Tikrai tuo neabejoju, juk net paprasti sapnai yra kūrybingumo šaltinis. Štai Mendelejevui cheminių elementų lentelė pasirodė sapne, grupės „The Rolling Stones“ daina „I Can’t Get No Satisfaction“ irgi užsimezgė sapne. Kodėl? Mums miegant išsijungia už mūsų kaktos esanti smegenų dalis prefrontalinė žievė. Ši veikia kaip mamytė, kuri prižiūri tvarką, kad nebūtų jokių nesąmonių ir asociacijų, neturinčių jokios prasmės. Jai išsijungus miego metu, smegenys padaro vakarėlį ir signalus siunčia, kur tiktai nori, t. y. kuria asociacijas su visiškai nesusijusiais dalykais. O kūryba ir yra gebėjimas susieti iš pažiūros visiškai nesusijusius dalykus.
Kokie dienos metu vykstantys procesai paveikia žmogaus smegenis taip, kad naktį jis pradeda sapnuoti košmarus?
Košmarai rodo, kad smegenyse atsirado cheminis disbalansas. Jį paprastai sukelia neigiamos dienos patirtys – išgąstis, įtampa. Košmarai, kaip ir vadinamieji nakties terorai, kai iš miegų tiesiog pašoki šaukdamas, yra įprastesni vaikams nei suaugusiesiems. Polinkis į juos netgi gali būti perduodamas giminėje.
Kaip manai, ar žmonės savo kūnuose yra unikalūs individai, ar tiesiog baterijos, kuriomis bėga visatos energija arba elektra? Kur ta elektra dingsta kūnams nustojus funkcionuoti?
Priklauso, kaip apibrėši žmogų. Mes esame konkrečių molekulių visuma, tarsi konkretus lego kaladėlių statinys, konkreti forma. Žmogui mirus ir nustojus funkcionuoti, toji forma dingsta ir tos dalelės kur nueina, ten nueina – kas į žemę, kas į orą, ir tuomet tu tampi visatos dalimi. Bet ar tai tikrai tu? Jau nebesi taip pat sudėtas.
Metjus Volkeris savo knygoje „Kodėl mes miegame“ teigia, kad kuo trumpesnis miegas, tuo trumpesnis gyvenimas, ir vadina miegą geriausia gamtos atsvara mirčiai. Ar nemanai, kad visuomenėje, kurioje būti užsivertus darbais ir stengtis pirmauti yra kone mada, šis faktas minimas per mažai? Atrodo, kad gyvenimas būtų guminis! O gal jau esi susidūrusi su darbdaviais, kurie skiria biudžeto kokybiškam darbuotojų miegui užtikrinti? Galbūt miego gerinimas turėtų būti įtrauktas į valstybinę politiką?
Visų pirma, toji knyga man labai patiko, bet visai neseniai sužinojau, kad nemažai ją perskaičiusių žmonių pradėjo nerimauti dėl to, kaip jie miega, ir dėl šio nerimo atsirado miego sutrikimų. Autorius atsakė, jog jei iš esmės gerai miegi, nereikia jaudintis, kad nemiegi taip, kaip aprašyta knygoje. Šiaip jau toji knyga yra labai naudinga praplėsti žinioms.
Nežinau, ar dar ilgiau reikia kalbėti apie miegą, nes jau atėjo laikas veiksmams. Pavyzdžiui, nepersukinėti laikrodžių dukart per metus, nepradėti pamokų mokykloje aštuntą valandą ryto, ypač paaugliams. Prasidėjus brendimui, paauglių biologiniai laikrodžiai pasisuka pora valandų į priekį, todėl jiems labai sunku anksti pradėti dieną. Jau girdėjau, kad Skandinavijoje pamokų laikas paaugliams keičiasi. Dar vienas veiksmas, kurio reikia imtis, yra darbo valandų pritaikymas ir vyturiams, ir pelėdoms. Šitaip darbdaviai padidintų darbuotojų našumą, o tai juk duotų daugiau pelno. Apskritai, jau įrodyta tyrimais, kad kompanijų rūpinimasis savo darbuotojų poilsiu ir gerove veda prie didesnio pelno, nes jie geriau atsimena, yra emociškai sveikesni ir dėl to darbas yra našesnis. Kažkuri kompanija netgi matavo darbuotojų miegą su išmaniaisiais laikrodžiais ir siūlė prizų geriausiai miegantiems darbuotojams. Kitur vykdomi grupiniai meditacijos užsiėmimai. Šioje srityje galima būti labai kūrybingiems.
Tu pati esi susijusi su meditacija. Mokai ar tiesiog praktikuoji?
Praktikuoju jogą ir meditaciją jau nemažai metų, taip pat Osle bendradarbiauju su viena jogos mokykla, joje mokau meditacijos neuromokslo, t. y. pasakoju, kaip meditacija veikia žmogaus smegenis.
Ir kaipgi veikia?
Tyrimais įrodyta, kad meditacija gali šiek tiek veikti smegenų funkciją ir aktyvumą. Pavyzdžiui, žmogui senstant per dešimtis metų smegenų tūris mažėja. Kodėl? Miršta ląstelės vienoje ar kitoje smegenų dalyje. Vadinasi, tam tikrų smegenų dalių funkcijos prastėja (pavyzdžiui, atmintis, judesiai). Bet įrodyta, kad ilgą laiką reguliariai medituojančių žmonių smegenų masė mažėja šiek tiek lėčiau. O tas „šiek tiek“ senatvėje gali labai daug reikšti. Taip pat meditacija gerina dėmesio sutelkimą, emocinę sveikatą.
Ar gali būti taip, kad visi – nereikšmingi ir pasaulį keičiantys – sprendimai priklauso nuo to, ar sprendimą priimantis žmogus gerai išsimiegojo?
Tikrai taip. Rekomenduočiau paskaityti Danielio Pinko knygą „When“ („Kada?“ – red. past.), kurioje jis pasakoja, kad pavasarį pasukus laikrodžius, kai teisėjai praranda valandą miego, už tuos pačius nusižengimus baudžiama griežčiau nei eilinę dieną. Manau, kiekvienas galime prisiminti bent vieną situaciją gyvenime, kai neišsimiegoję prasčiau elgėmės su aplinkiniais ar priėmėme netinkamus sprendimus. Neišsimiegoję tikrai rečiau duodame antrą šansą ar sustojame nuodugniai pagalvoti.
Živilė Kasparavičiūtė
Nuotraukos iš Lauros Bojarskaitės asmeninio archyvo
Daugiau interviu su įdomiais žmonėmis rasite nemokamame el. žurnale „Lietuvė“: