Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankosi Anilas Markandya – Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius, 2007 m. Nobelio taikos premiją pasidalijęs su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi Alu Goru.
A. Markandya spalio 15 d. KTU „Santakos“ slėnyje surengė viešą paskaitą akademinei bendruomenei „Tvarumas ir žalioji ekonomika: senas vynas naujuose buteliuose?“ bei pakvietė į kūrybines-mokslines dirbtuves „Tarpdisciplininių mokslinių tyrimų plėtra tvariai ateities ekonomikai“. Jis taip pat skaitė paskaitą apie klimato kaitos pokyčius ir prisitaikymą prie jų KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentams.
Iškilus mokslininkas yra vienas pagrindinių trečiosios ir ketvirtosios Klimato kaitos pokyčių ataskaitos, kurią rengia Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Tarpvyriausybinė darbo grupė dėl klimato pokyčių, autorius. Už ketvirtąją ataskaitą jis ir gavo Nobelio taikos premiją. Šia ataskaita siekiama skleisti tikslesnes žinias apie žmonijos sukeltą klimato kaitą.
Kembridžo universitetas Nobelio premijos laureatą yra paskelbęs vienu iš 50 įtakingiausių pasaulio tvarumo mąstytojų. Aplinkosaugos ekonomikos korifėjumi vadinamas profesorius šioje srityje dirba daugiau nei 30 metų.
Išskirtiniame interviu KTU profesorius pabrėžė, jog kiekvienas mūsų galime prisidėti prie to, kad Žemės klimatas grįžtų į priešindustrinę būklę.
Prieš 8 metus gavote Nobelio taikos premiją už savo indėlį į gamtosaugą. Jūsų darbo rezultatai pakeitė daugybės žmonių mąstymą, atkreipė jų dėmesį į gamtosaugą. Kaip nuo tada pasikeitė žmonių santykis su gamtosauga?
Šis žmonijos mąstymo pasikeitimas – lėtas, tačiau tęstinis procesas. Kiekvieną dieną vis daugiau žmonių suvokia faktą, kad mūsų klimatas keičiasi. Jis tampa vis nepastovesnis – sulaukiame daug ekstremalių reiškinių, tokių kaip potvyniai, uraganai. Be abejo, klimatas, o kartu ir pasaulis, kiekvienais metais vis labiau šiltėja.
Jei būtume savanaudžiai ir visiškai nesirūpintume savo aplinka – kokį scenarijų prognozuotumėte mums, Žemės gyventojams? Ar sulauktume apokalipsės?
Šito mes dar nežinome. Yra įvairių variantų, kas galėtų nutikti. Tyrimai rodo, kad jei visai nesirūpintume gamtosauga, šio šimtmečio pabaigoje temperatūra visoje planetoje pakiltų 4 laipsniais Celsijaus.
Galite pagalvoti, kad keturiais laipsniais pakilusi temperatūra Kaune spalio mėnesį – visai neblogas dalykas, tačiau viskas nėra taip paprasta, jei kalbėtume apie visą pasaulį. Pasaulinės temperatūros pakilimas 4 laipsniais turėtų katastrofiškų padarinių visai mūsų civilizacijai.
Turint galvoje, kad šie keli laipsniai – tik vienas galimas scenarijus, mūsų gali laukti ir blogesnės naujienos. Juk pasaulinė temperatūra gali pakilti dar daugiau – tai gali būti ir 8 laipsniai, ir dar daugiau.
Deja, mes šitų dalykų nežinome. Jei nesiimtume jokių veiksmų, liktume nežinomybėje, kas mūsų laukia ateityje. O tai ir gali būti apokalipsė.
Daug kam gali pasirodyti neįtikėtina, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp klimato kaitos ir pasaulinio skurdo. Kitaip tariant, klimato kaita veikia ir pasaulinę ekonomiką.
Taip, be abejo, klimato atšilimas, kaita turi neabejotiną poveikį pasaulinei ekonomikai, o kartu ir skurdui. Tai ne taip jaučiama Šiaurės ar turtingesnėse šalyse, tačiau turi milžinišką poveikį besivystančiose valstybėse.
Šiuo metu JTO turime išsikėlę darnaus vystymosi tikslus. Vienas šių tikslų – iki 2030 metų pašalinti aukščiausio lygio skurdą visame pasaulyje. Pasiekti šį tikslą gali sukliudyti klimato kaita.
Kiekvienais metais girdime apie naują gamtą tausojantį hibridinį ar elektrinį automobilį ar naują tvarų elektros išgavimo būdą. Tačiau ar šiandien mes tikrai dedame pakankamai pastangų sustabdyti klimato atšilimui?
Mūsų pastangos tikrai neblogos, jos suteikia vilčių, tačiau privalome stengtis dar labiau. Vienas būdų – turime tapti mažai anglies dioksido išskiriančia visuomene. Vadinasi, turime greičiau pradėti naudoti švaresnę energiją, kartu keldami jos našumą.
Yra daug daug dalykų, kuriuos galėtume atlikti, tačiau viską privalome daryti gerokai sparčiau, jei norime pasiekti savo tikslą – neleisti pakilti Žemės klimato temperatūrai daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus iki šio amžiaus pabaigos.
Vienas KTU tikslų – būti tvariu universitetu. Mes jau įgyvendiname specialią programą, tačiau nuo ko patartumėte pradėti eiliniams žmonėms, norintiems pradėti saugoti gamtą? Rūšiuoti šiukšles ar užsukti vandens čiaupą besimuiluojant duše?
Kiekvienas galime prisidėti prie klimato atšilimo mažinimo. Kiekvienas turime vadinamąjį savo anglies dioksido biudžetą – tai toks kiekis medžiagos, kurį galime išmesti į aplinką pasaulinę temperatūrą pakeldami ne daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus.
Šiandien internete yra daugybė programų, kurios gali nustatyti, koks yra vadinamasis žmogaus anglies dioksido pėdsakas – dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamų dujų kiekis. Galime jį sumažinti daugybe būdų, tačiau pats svarbiausias – transporto naudojimo mažinimas arba jo pakeitimas alternatyviu, ekologišku automobiliu.
Antrasis pagal svarbumą rodiklis, kurį kiekvienas galime sumažinti, – namų šildymas. Pasaulyje vis dar yra gausybė neefektyviai šildomų namų.
Prieš keliasdešimt metų Lietuvoje nieko nestebindavo šaltos žiemos, kai oro temperatūra siekdavo 25 laipsnius šalčio. O pastarosiomis žiemomis mūsų šalyje jaučiamas tikras atšilimas. Tokių pavyzdžių visame pasaulyje galime rasti daug, tačiau nuolat atsiranda žmonių, net mokslininkų, neigiančių visuotinį atšilimą. Kaip tai paaiškintumėte?
Pagrindinė problema, su kuria šiandien susiduria mokslininkai, – savo darbo rezultatais visuomenę nėra lengva įtikinti. Be abejo, yra žmonių, kurie klimato atšilimą neigia turėdami tikslą. Pavyzdžiui, jie gali atstovauti naftos gavybos verslo sektoriui ir tokios teorijos joms yra parankios. Bet pažvelkime į istoriją: Galilėjus sakė, kad Žemė nėra pasaulio ašis ir kad ji sukasi aplink Saulę. Tačiau prireikė daugybės metų, kol žmonės priėmė šią teoriją. Mokslininkams prireikia daug laiko įtikinti visuomenei.
Šiandien esate penktosios kaitos pokyčių ataskaitos grupės narys. Gal jau turite kokių nors rezultatų. Kas mūsų laukia ateityje?
Taip, rezultatus jau turime. Juos išspausdinome praėjusių metų pabaigoje. Pagrindinis mūsų uždavinys – pateikti mokslinę informaciją. Mes dirbame ne tam, kad ką nors teistume: pateikiame faktus, paremtus beveik 1 tūkst. įvairių sričių mokslininkų darbu. Džiugu, kad esame girdimi pasaulio vyriausybių ir pagal mūsų informaciją priimami patys svarbiausi sprendimai.
KTU