Lietuva nuo seno buvo žinoma kaip žemdirbių, karžygių kraštas. Istoriniuose šaltiniuose Lietuvos teritorijoje gyvenantys žmonės apibūdinami kaip stiprūs, aukšti, tvirto kūno sudėjimo, ištvermingi. Iš kartos į kartą seneliai ir tėvai mokydavo savo vaikus, kaip tapti stipriems, greitiems ir vikriems, kaip sumedžioti žvėrį ar atremti priešą. Fiziniai pratimai, žaidimai ir šokiai žmogui buvo kaip būdas pailsėti, atsipalaiduoti, išreikšti save. Vėlesniais laikais šie bruožai atsispindėjo ir per sporto pasiekimus. Lietuvos sporto istorija ir šių dienų aktualijomis intensyviai domisi Drameno lituanistinė mokykla „Žilvinas“, šiuos mokslo metus paskyrusi sportui.
Užsiėmimai mokykloje vyksta tik kartą per savaitę, tad sujungus Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios datas Lietuvos nepriklausomybės šventė surengta kovo mėnesį. Sporto tematikos renginio, kurio šūkis „Sportuok už Lietuvą“, idėjos autorė ir renginio organizatorė – mokyklos pedagogė Liudmila Cimnolonskienė. Kita mokyklos pedagogė Vaida Šimkienė mokiniams ir jų tėvams skaitė paskaitą apie sveiką gyvenseną ir mitybą, nes tai neatsiejama nuo sporto. Po to ji su ikimokyklinio amžiaus ugdytiniais gamino sirgalių atributiką. Tuo metu mokyklos mokinė Agnė Jankauskaitė moksleiviams ir jų tėvams pasakojo apie sporto istoriją, Olimpines žaidynes. Papasakojo apie jų pradžią Olimpijos mieste, kad jas atgaivino Pjeras de Kubertinas. Dar papasakojo, kokios yra olimpinės sporto šakos, paaiškino olimpinių žiedų ir olimpinės ugnies reikšmę. Priminė žinomiausių lietuvių sportininkų, dalyvavusių šiose žaidynėse, pavardes.
Nors Pjeras de Kubertinas ir tikėjo, kad atgaivinus olimpines žaidynes pasaulyje įsiviešpatautų taika – juk žmonėms nebereikėtų kariauti, nes jie galėtų varžytis tarpusavyje sporto arenose, – anot mokytojos Vaidos Turkevičienės, labai gaila, tačiau vis dėlto nepavyksta atskirti sporto nuo politikos. Pasirodo, antikos žmonės buvo civilizuotesni nei pastarųjų šimtmečių žmonija. Praėjusiame amžiuje net trys olimpiados buvo atšauktos dėl karų, vienerias žaidynes teko nutraukti dėl teroristų išpuolio. Kartais per sportą bandoma parodyti valstybės poziciją. Mokytoja visiems priminė ir Lietuvą palietusius politinius įvykius.
Nepaisant skaudžių faktų įvairiais istoriniais laikotarpiais krepšinis buvo tautinės raiškos įrankis. Oranžinis kamuolys Lietuvą vienija dar nuo prieškario laikų. Lietuvoje šią sporto šaką įprasta vadinti antrąja religija. Nors sakoma, kad krepšinis įaugęs į lietuvių kraują, tačiau „Žilvino“ mokyklos vyriausiųjų mokinių mėgstamiausia sporto šaka – rankinis. Tad Kornelija ir Greta Stanytės su Ignu Šmita parengė pristatymą ir renginio dalyviams papasakojo apie pastarosios sporto šakos istoriją, žaidimo taisykles, rankinį pasaulyje ir Lietuvoje.
Po įdomių paskaitų ir sveikuoliškų priešpiečių ir dideli, ir maži sporto salėje pademonstravo vienybę, gerą nuotaiką, draugiškumą ir bendrumą sportuodami. Tai buvo apšilimas prieš Drameno lietuvių bendruomenės valdybos organizuotą maratoną. Pasibaigus renginiui lituanistinėje mokykloje, visi Dramene ir aplink jį gyvenantys lietuviai buvo kviečiami paminėti Kovo 11-ąją bėgant 3 kilometrus ir 11 metrų. Organizatoriai dėkoja iniciatyvą parėmusiam, sušildžiusiam ir pagrindinį prizą įteikusiam lietuviškam restoranui „Diana“.
Visais laikais sportas buvo vienijanti, auklėjanti ir išeivijos jaunimo lietuvybę išlaikanti jėga. Tarpukariu labai didelę įtaką pačiam sporto propagavimui darė išeiviai iš Lietuvos, kurie grįžę į gimtinę apmokydavo vietinius sportininkus. Sportą jie stengėsi propaguoti bet kokiomis sąlygomis ir minimaliomis pajėgomis. Tad, Drameno lietuviai, sportuokime ir vienykimės, nes sportas tai kur kas daugiau nei vien sveikas gyvenimo būdas!
Organizatorių inf. ir nuotr.