Gruodžio 13 dieną pasipuošusius baltais drabužiais ir baltais sparnais vaikučius tėveliai atsivedė į Maudlando mokyklą Hommersåke. Juos pasitiko septyni angelai su baltomis aureolėmis virš galvų – tai lituanistinės mokyklėlės „Draugystė“ mokytojos. Ši šventė iš kitų kiekvienais metais rengiamų kalėdinių vaikų švenčių išsiskyrė tuo, kad ją vesti padėjo ir naujo vėjo įpūtė atvykę svečiai.
Renginį pradėjo Laimutė Skiudulė kalbėdama apie kalėdinį laikotarpį ir pristatydama svečius. Karolis Špinkis ir Indrė Bergner atvyko iš Vokietijos ne tuščiomis – atsivežė programą bei savo išleistą knygutę vaikams „Visi mes esame vaikai“. Karolis grojo gitara ir dainavo savo sukurtas dainas. Bendraujant su publika skambėjo daina apie Puntuką, pelėdą, gegutę, šeimą, šlapias kates, draugystę ir kt. Indrė pristatė knygutę, kurią pati ir iliustravo.
Toliau programą tęsė vaikų pasirodymai, o netrukus atėjo ir ilgai lauktas Kalėdų Senelis su dideliu maišu, pilnu dovanų. Ši Kalėdų šventė dar išsiskyrė ir tuo, kad tiek vaikučiai, tiek tėveliai šoko lietuvių liaudies šokius bei žaidė liaudies žaidimus. Buvo kiek neįprastas, bet labai įdomus, net kiek mistiškas vaizdas… Angelai, vaizduotę nukeldami į Naujojo Testamento kalėdinius įvykius, čia pat atsiduria lietuviškame pasaulėvaizdyje. Jie puikiai dainuoja: „Šiaudų batai, šakaliniai padai“, skanduoja: „Oira, oira, kitą, kitą“. Vargiai kas patikėtų, kad jie ne iš Betliejaus, o iš baltų krašto. Tai dar kartą byloja, kad baltiška kultūra ir krikščionybė dera ir sugyvena tarpusavyje.
Pagaliau atėjo ilgai lauktas dovanų dalijimo metas. O dovanos buvo nepaprastos – iš Lietuvos.
Mokytojos, paklaustos apie šventės įspūdžius, teigė buvusios sužavėtos tėvelių aktyvumu ir iniciatyvumu. Tėveliai labai kruopščiai gamino papuošalus ir puošė šventės salę. „Kuo toliau, tuo labiau tampame šeima. Ši šventė buvo kartu ir paskutinis vaikų ir laisvalaikio centro „Draugystė“ užsiėmimas šiais metais. Po šventės besivaišindami tėvelių suneštinėmis vaišėmis aptarėme praėjusius mokslo metus“, – pasakojo mokytojos.
Didelį įspūdį paliko Karolis ir Indrė. Savo veikla jie liudija, kad ir gyvendami ne Lietuvoje jie nepamiršo savo šaknų, priešingai, pasak jų, puoselėjama sava kultūra, protėvių vertybės padeda jausti būties pilnatvę. Dalytis lietuvybe, idėjomis, savo kultūra, ją kurti įmanoma gyvenant ir plačiame pasaulyje. Svarbiausia – turėti ir nešiotis Lietuvą širdyje.
Parengė Zenonas Mačiulaitis
Nuotraukos Juliaus Miltenio, Gitanos Gudauskaitės