Sandneso mieste „Varatun Gård“ komplekse, kovo 1–2 dienomis vyko Kaziuko mugė. Tai jau antra Kaziuko mugė per Rogalando lietuvių bendrijos (toliau – RLB) dvejų metų gyvavimo laikotarpį. Renginį organizavo Amatų komiteto narės: Inesa Grigaitė, Jūratė Jagminienė, Kristina Trakimaitė-Lenikė, Valerija Jevsiukova ir Jūratė Zelenkovienė. Joms talkino jų šaunūs vyrai. Nuo lapkričio mėnesio organizatorės pasiskirstė darbus ir energingai rengėsi mugei.
Atvažiavus į mugę, nebuvo likę vietų automobiliui pastatyti. Reikėjo ieškotis atokesnės vietos. Vos išlipus, gaivus kovo mėnesio vėjelis pasitiko pavasarišku oru, kutendamas nosį gerai pažįstamu šašlykų kvapu. Šventė šiemet išaugo dvigubai tiek dienų, tiek lankytojų, tiek prekiautojų, tiek dirbinių skaičiumi. Sulaukėme nemažai norvegų ir kitų tautybių svečių. Prie tokio gausaus tarptautinių lankytojų būrio prisidėjo RLB pirmininko S. Trepekūno ir menininkės I. Grigaitės prieš savaitę laikraštyje „Stavanger Aftenblad“ (didžiausias regiono dienraštis) išspausdinti du interviu straipsniai, kuriuose kalbama ir apie Kaziuko mugę. Inesa pakvietė šio laikraščio žurnalistus į šventę. Žurnalistai buvo nustebinti – nesitikėjo tiek daug dalyvių. Jiems reikėjo brautis per minią, nes atvažiavo per patį piką.
Kaip ir paprastai, svarų indėlį į šios šventės programą įnešė Rogalando vaikų laisvalaikio centras „Draugystė“. Įprasti vaikų užsiėmimai iš nuolatinių Malmheimo mokyklos patalpų persikėlė į „Varatun Gård“. Mokytojos, persirengusios tradiciniais kaimo drabužiais, kartu su vaikais virto Kaziuko šeima. Vaikai namie su tėveliais gamino riestainius ir kitokius skanumynus, o mugėje visa tai krovė ant prekystalio. Pardavinėjo ir pačių gamintus vėjo malūnėlius, kitus darbelius. Taip rinko lėšas paramos ir labdaros fondui „Rugutė“, skirtam onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Greta įsitaisiusios labdaros komiteto atstovės pardavinėjo neįgaliųjų gamintus rankdarbius. Lėšos skirtos paremti „Vilties erdvei“, kuri rūpinasi sutrikusio intelekto žmonėmis.
Dvyliktą valandą buvo mugės atidarymas. Grojo šeimos orkestras „Von Treps“. Grojant „Du gaidelius“ ir dainuojant Kaziuko „šeimai“, į žaidimą buvo įtraukti ir dalyviai. Visi kartu atliko apdainuojamus judesius.
Kadangi Kaziuko mugėje prekiaujama amatininkų darbais, mokytojos paruošė berniukams užduotį – rišti šluotas. Šią užduotį jiems padėjo įveikti tėveliai. Mergaitės vijo siūlų kamuolius, jų darbą prižiūrėjo mamytės. Kaziuko mugės laikas sutapo su Užgavėnėmis, todėl lankytojai buvo vaišinami blynais, o surištomis šluotomis vijo žiemą iš kiemo. „Draugystės“ mokytojos pasirūpino, kad ir lankytojai nepamirštų amatų – jie pakaitomis mezgė Kazio šaliką.
Lauke šeimininkavo kalvis, priverčiantis jo valiai paklusti geležį. Prie šašlykų nusidriekė eilė. Deja, visiems tą dieną šašlykų neužteko. Nustebino gigantiška pirtis ant ratų, šalia jos riogsojo didžiulis maudynių kubilas. Akys raibo nuo gaminių gausybės ir įvairovės: buvo ir riestainių, ir širdelių, šakočių ir grybukų, pyrago ir giros, tortų ir kibinų, veltų ir megztų drabužių, juvelyrikos ir tapybos darbų. Visko ir neišvardysi… Bet svarbiausios buvo verbos. Ir ne tik todėl, kad jos – pagrindinis Kaziuko mugės akcentas, bet ir todėl, kad pernai jos buvo tik simboliškai demonstruotos.
Ir kas galėjo pagalvoti, kad XVII a. pradžioje pradėta švęsti Kaziuko mugė nukeliaus toli už Lietuvos ribų ir savo gyva tradicija pasakos apie šalies, iš kurios kilusi, kultūrą. Autentiška jos dvasia skendo šurmulyje. Vaikas čiauška pamatęs spalvų vaivorykšte apjuostą saldainį. Skardus balsas kviečia sugrįžti prekiautoją, kuri užsiplepėjo ir nepastebėjo, kad laukia pirkėjas. Liejasi moterų emocijos, skamba juokas.
Tautiečiai mėgavosi bendravimu. Rūpesčių rutina buvo pamiršta. Apsipirkę ir patenkinę savo smalsumą, būreliais stoviniavo ir dalijosi įspūdžiais. Ir visa tai vyko pirmąja sąmonėje įaugusia gimtąja kalba. „Varatun Gård“ virto tarsi lietuvių ambasada.
Nors ir apėmė nuovargis, bet jis buvo malonus. Prekiautojai jautė prekybinį pasitenkinimą. Jie džiaugėsi, kad šioje šventėje pirkėjai pasižymėjo tolerantiškumu. Pagrindinės programos dalyviams buvo įteikti padėkos raštai. Toks įvertinimas palieka džiaugsmą širdyje, skatina veikti, didina pasitikėjimą visuomene. Organizatorės kitais metais turi dar daugiau idėjų – tradicija bus tęsiama.
Parengė Zenonas Mačiulaitis