Paskutinį vasaros šeštadienį, rugpjūčio 29 dieną, vaikai kartu su tėveliais rinkosi Maudlando mokykloje, Hommersåke.
Visus besirenkančius pasitiko Tėvų komiteto pirmininkė Kristina Maurušaitienė su rašikliu rankose registruodama būsimus mokinius. Dvyliktą valandą dekoracijomis papuoštoje salėje, pasipuošusi tautiniais drabužiais, šventinę programą pradėjo Laimutė Skiudulė. Mokslo metų programą pristatė mokytoja Modesta Zigmantaitė. Vaikų laisvalaikio centro „Draugystė“ auklėtinės deklamavo eilėraščius apie mokslą ir mokyklą. Laimutė, ne per seniausiai dalyvavusi pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojų sąskrydyje Nidoje, pasidalijo su tėveliais įspūdžiais apie lietuvių kalbos mokymą bei kultūrinį ugdymą diasporos sąlygomis. Išdalijo lankstinukus, kuriuose buvo surašyta pusės metų mokymo programa, o antraštė kalbėjo taip:
Per visą vasarą tylėję,
Prakiuro debesys raidžių.
Ir linijų tuščiais takeliais
Išsibėgiojo… Tai gražu.
Renginio vedėja pristatė mokytojas ir užsiėmimus, kuriems jos vadovaus. Išgirdome labai džiugią žinią, kad viena mokytoja yra nauja. Tai folkloro specialistė Ieva Rakauskaitė. Šiais metais vaikų užsiėmimai praturtės folkloro pamokomis. Dabar „Draugystė“ turės dvi mokytojas Ievas.
Mokytojos sumanė paįvairinti mokslo metų šventę ir patikrinti tėvelių žinias – juk šeima yra pirmoji mokykla. Atnešė pilną pintinę lapelių, ant kurių buvo surašyti klausimai iš Lietuvos istorijos, geografijos, kalbos, kultūros. Taip pat parašyti keturi atsakymai, kurių vienas – teisingas. O tą teisingą atsakymą reikėjo parašyti arba nupiešti ant didelio lapo, kuriame pavaizduotas Lietuvos žemėlapio kontūras. Kad vaikučiams nebūtų nuobodu ir kad tėveliai nepasidarytų gėdos, vaikai išėjo su mokytojomis į atskirą patalpą užsiimti kitokia veikla. Mokytojos buvo labai įžvalgios nujausdamos, kad gėdos gali būti, nes klausimai tikrai buvo labai rimti. Kadangi buvo pirma mokslo metų diena, suteikė tėveliams išimtį – leido naudotis „Google“ paslaugomis ir pakabintu Lietuvos žemėlapiu. Taip Lietuvos žemėlapis pildėsi atsakymais.
Kai baigėsi šis tėvelių egzaminas, sugrįžo vaikai ir toliau tęsėsi šventinė programa. Naujoji mokytoja iškart parodė savo sugebėjimus suburdama vaikus žaisti lietuvių liaudies žaidimus ir sukti ratelius. O kai vaikams vieniems žaisti pabodo, įtraukė į žaidimus ir tėvelius. Lietuviškai kapelų muzikai skambant tėveliai patenkinti daužėsi pėdomis, stukseno pečiais, lietėsi šonais bei dainavo: „Oira, oira, kitą, kitą…“
Apšilus lietuviškoje kultūrinėje aplinkoje, dar laukė viena naujiena. Laimutė rankose laikė šūsnį pirmoko pasų, kuriais pasirūpino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Perskaičiusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės linkėjimus, kurie surašyti pase, pakvietė bendruomenės pirmininką Saulių Trepekūną įteikti pasus kiekvienam moksleiviui.
Kad liktų gražių šventės prisiminimų ir vaikai noriai eitų mokytis, šventę užbaigė pasaka. Salės pakraštyje stovėjo didžiulė išminties ropė. Pradžioje ją rovė mokytoja, bet nesėkmingai. Ropė judėjo, krypo, nepasidavė, tik lapą atidavė. O ant lapo buvo parašytas išmintingas žodis „tautiškumas“. Toliau rovė kita mokytoja. Ir dar kita. Ir vis sekėsi nurauti tik po išmintingą lapą. Mokytojos į pagalbą pasikvietė vaikus, bet ir tai nepadėjo. Galiausiai vaikai pasikvietė tėvelius. Ir ką jūs manot – išrovė. Bet kaip visi nustebo, kad ropės nereikėjo virti. Pasirodo, ji ne tik išmintinga, bet ir stebuklinga. Joje buvo Viktorijos Jagminienės iškeptas didelis tortas su užrašu „Mokyklėle, labas“. Su kokiu entuziazmu vaikai stvėrė tortą. Mažų rankučių miškas pakėlė ir nunešė jį į valgomąjį.
Besivaišinant kiek buvo kalbų ir kalbelių, mat tai pirmas susitikimas po atostogų. Visi kupini parsivežtų įspūdžių, nuotykių, naujos patirties. Taip buvom vieni kitų pasiilgę…
Zenonas Mačiulaitis