Lapkričio 23 diena, šeštadienis, rogalandiečiams buvo tikras valios ir atkaklumo išbandymas. Kiekvienais metais Rogalando lietuvių bendrijos labdaros komitetas organizuoja labdaros renginį. Pernai lapkričio 10 d. Stavangeryje, „Metropolito“ salėje, koncertavo Bjelle ir Peru. Surinktomis lėšomis buvo paremti neįgalių senelių globos namai.
Rogalando apskrityje yra nemažai auksarankių, o tarp jų – entuziastingų žmonių. Viena tokių entuziasčių Valerija Jevsiukova neatsitiktinai sutiko kitą energijos epicentrą, tik iš kitos sferos, – Kristiną Prokopec. Valerija, vilnonių drabužių vėlimo virtuozė, yra įkūrusi savo įmonę „Håndverk fra Wool Shred“. Kristina – RLB labdaros komiteto aktyvistė, turinti įmonę „FIVIR“. Šios moterys suorganizavo tarptautinę mugę, madų šou ir labdaros akciją. Dar vasarą jos audė mintį ir derino iš anksto visas renginio detales. Parinko tinkamiausią laiką: kad nebūtų per ankstyvas ir nesutaptų su kitomis veiklomis ir kad nebūtų per vėlyvas – neužgožtų šv. Kalėdų. Žinoma, nepamiršo ir pragmatinio aspekto – kad kalėdinis bumas nebūtų ištuštinęs banko sąskaitų ir lėšų užtektų labdarai.
15 valandą Hommersåk mieste, Riska Grenahuset salėje, prasidėjo minėtas renginys. Jo metu buvo renkamos lėšos TV3 televizijos organizuojamai „Išsipildymo akcijai“. Renginį pristatė vedėjas Justinas Dūda. Pradžioje buvo imami interviu iš dalyvių. Šie pasakojo apie save ir pristatė savo gaminius, dengiančius 20 stalų. Tarp eksponuotojų buvo ir atstovai iš Estijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos. Čia pat buvo kviečiamos moterys ir daromas makiažas, šukuosenos, o žiūrovai galėjo stebėti, kaip viskas vyksta. Vyrai, pamatę išgražintas moteris, džiaugėsi galėdami prisiminti pirmąsias draugystės akimirkas. Komplimentai moterų veiduose sėjo kuklumo apraiškas, bet akyse šmėkščiojo Afroditės.
Kol tėveliai apžiūrinėjo dirbinius ir stebėjo virtuoziškai atliekamus įgudusių meistrių veiksmus, vaikų laisvalaikio centro „Draugystė“ mokytojos rūpinosi jų atžalomis. Mokytojos ne šiaip sau užėmė vaikus, bet atkartojo renginio mintį per vaiko suvokimo pasaulį. Mažieji gamino lėles iš siūlų, joms piešė drabužius, kirpo juos ir rengė lėles. Mokytojos pynė kasas, darė įvairiausias šukuosenas. Rankų dažais piešė, dažė veidus ir čia pat demonstravo. Kai kurie vaikai buvo namuose pagaminę keksiukų; juos mugės dalyviai kaip mat išpirko.
Vėliau prasidėjo madų demonstravimas. Muzika rūpinosi Raimondas Ruseckas. Savo darbus pristatė septynios kūrėjos. Jos buvo paruošusios devynias kolekcijas: Lana Loseva – „Tik kasos ir gera nuotaika“, Jolanta Šimkienė ir Božena Poplavskaja – „Žiemos gėlės“, Kristina Abdul Aziz – ,,Paprasta-nepaprasta“, Kristina Šidlauskaitė – „Skristi Ten“, Valerija Jevsiukova „Vikingai ir Valkirijo“ bei „A-lia Russ“, Modesta Zigmantaitė – „5 akimirkos“, Oksana Urusovienė (rankinukų kolekcija) – „S&D“, Rita Juodkienė – „Svajonė“. Buvo demonstruojami rankinukai, batai, papuošalai ir drabužiai.
Be šeimininkų, kolekcijas pristatė svečiai iš Bergeno, Oslo ir Lietuvos. Jas demonstravo devynios merginos, vaikinas ir keletas vaikų. Renginio pabaigoje linksmesne programa atpalaidavo „Ravndans“ šokėjai, vadovaujami Andriaus Varno.
Organizatoriai įdėjo daug pastangų, negailėdami nei savęs, nei laiko. Įmonė „Reklamisten AS“ už ypač mažą kainą atspausdino 10 000 reklaminių bukletų. Organizatoriai nesinaudojo pašto paslaugomis – patys išvežiojo skrajutes, sutaupydami 8000 kr., kad kuo daugiau pinigų liktų labdarai. Visi dalyviai, kurie prisidėjo prie šio renginio, savanoriavo.
Valerija tiki, kad, padėdama likimo nuskriaustiems žmonėms, suteikia viltį kabintis į gyvenimą, stiprina tikėjimą žmonėmis. Kad ir paties žmogaus sužeista širdis atsivertų ir įsileistų gerumą. Darydami gera, pasaulį darome geresnį. Kristina įsitikinusi, kad paskleistas gėris ne dingsta, o kaip aidas nuvilnija platyn, pasiekdamas vis daugiau pagalbos reikalingų žmonių. Jis ne išnyksta, o sugrįžta į paties žmogaus emocijas harmonizuodamas patį gyvenimą.
Organizatoriai rado nemažą būrį rėmėjų. Renginį rėmė: „MyCall“, Litauisk Norsk Dokumentsenter, Rogalando lietuvių bendrija, Reklamisten AS, Jumil, Inessa Jewelry, Hair&There Frisør, Jurate G.-Lementa-språkkurs.
Gerokai sutemus rinkomės į lietuvių kalėdinį vakarėlį restorane „DIVA“. Svetingai sutiko šeimininkas Izral Singh – Rogalando lietuvių bendrijos rėmėjas. Nuo kiekvieno tautiečio sumokėto mokesčio 50 kr. keliavo labdarai.
Šis kalėdinis vakaras susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje vaišinomės lietuviškais ir azijietiškais valgiais, o artėjant vidurnakčiui muzikos vakaro vedėjo Musab Ilahi leidžiama jausmus virpinanti muzika pradėjo klibinti jaukiai įsitaisiusius ir bendravimo įkarštyje paskendusius tautiečius. Tai buvo ženklas, kad pats laikas pereiti prie šokio ritmo. Pradžioje mokėmės bačiatos žingsnelių. O kai apšilimas buvo padarytas ir nuotaika pasiekė piką, prasidėjo lietuviški hitai. Dalijomės geros nuotaikos akimirkomis: kaip smagu šokti Norvegijoje, girdint lietuvišką muziką, – apima visiškai kitoks jausmas, nei tai vyktų Lietuvoje. Tokiu metu ilgesys groja jautriausiose jausmų kertelėse.
Suskambus Marijono Mikutavičiaus „Ir aš tikrai myliu Lietuvą“, kiekvienas stengėmės kuo garsiau išrėkti šią frazę. Atrodė, kad lubos tuoj ims kilnotis. O svečiai stebėjosi: „Į kokį transą papuolė lietuviai“. Ir vartė savo sąmonės lapus, ieškodami atitikmens savoje kultūroje. Atvilnijant „Trims milijonams“, be komandos užėmėme pozicijas, sustodami į ratą. Apkabinę vieni kitų pečius, ratu šokdami šaukėm: „Mes esam tik trys…“, ir tikrinome, kieno balso stygos stipriausios. Atrodė, kad toje vietoje grindys įlūš ir teks baigti šį nuostabų hitą rūsyje. Bet, laimei, taip neatsitiko.
Dėkodami tautiečiams už smagiai praleistą laiką ir kimiais balsais linkėdami, kad tai būtų ne paskutinis kartas, skirstėmės jau sekmadieniui atėjus.
Parengė Zenonas Mačiulaitis