Gegužės 31 d. Maudlando mokyklos aikštyne, Hommersåke, vyko Rogalando lietuvių šeimų šventė „Vaikystės pieva“. Šventę organizavo vaikų laisvalaikio centro „Draugystė“ mokytojos. Joje susivienijo bendruomenės pajėgos. Programą atliko „Draugystės“ vaikai, Rogalando lietuvių vyrų krepšinio komanda „Hobas“, Rogalando lietuvių futbolo komanda „J. I. L.“, lobio paieškų žaidimo kūrėjai, Rogalando lietuvių dramos būrelis „Mes esame mes“.
Šventė prasidėjo Rogalando lietuvių bendrijos ir „Draugystės“ vėliavų įnešimu. Visus sveikino bendrijos pirmininkas Saulius Trepekūnas. Dalyvius pristatė Laimutė Skiudulė. Programą pradėjo mokyklėlės vaikai. Mokytojos buvo persirengusios pasakų herojėmis. O po tradicinės piratų mankštos vadovavimą perėmė krepšinio komanda.
Aukštaūgiai krepšininkai, pernai ir šiemet III Norvegijos divizione iškovoję I vietą, kvietė vaikus lavintis kamuolį metant į krepšį nuo baudų linijos, tritaškio zonos, iš po krepšio. O pačius mažiausius, kurių paleistas kamuolys nesiekė lanko, kėlė ant rankų – šiems beliko tik įdėti kamuolį iš viršaus. Kaip mažieji džiaugėsi, sulaukę gausių šventės dalyvių plojimų. Azartui neatsispyrė ir tėveliai. Tik mamos, pabijojusios nelygios kovos, vengė imtis iniciatyvos. Tiesa, kai kurios drąsesnės apgynė moterų garbę.
Futbolininkai buvo paruošę sudėtingų triukų. Kamuolį ridenome ant kelties ir laikėme, kad nenukristų, nešėme ant pečių, žongliravome juo kojomis ir kitomis kūno dalimis, nešėme įspraustą tarp kojų – kietas riešutėlis pradedantiesiems. Vėliau smūgiavome į vartus. Vartuose buvo sukabintos žymos – reikėjo į jas pataikyti.
Pasportavę laukėme intriguojančio ir paslaptingo žaidimo. Intelektą lavinantį, pritaikytą skirtingoms vaikų amžiaus grupėms lobio ieškojimo žaidimą paruošė Evaldas Kaziulis, o žemėlapius nubraižė Modesta Zigmantaitė. Užduotyse atsispindėjo vaikų gyvenimo raidos akimirkos. Šliuožynė, kastuvėlis, kibiriukas, šeima, krepšinio aikštelė, paskutinis skambutis ir kt. Suradę šiuos simbolius ir išsprendę užduotis, vaikai gaudavo atsakymą, ką daryti toliau. Surasto lobio vertė buvo maža – skrynelė, pilna saldainių, bet prasmė gili – lobiu dalijosi visi.
Išliejusių nemažai prakaito ir atidavusių daug jėgų dalyvių laukė nemokamos vaišės. Keptomis dešrelėmis ir dideliu šventiniu tortu vaišino Jagminų šeima su šauniais padėjėjais.
Pabaigoje organizatorės dalijo burbulų tūteles, o vaikai patenkinti pripūtė jų pilną mokyklos kiemą. Sveikino tėčius Tėvo dienos proga. Įteikė gėlių puokštes švenčiantiesiems savo gimtadienį. Visiems, prisidėjusiems prie šventės rengimo, buvo paruošti diplomai. Buvo gražu stebėti besiskirstančius džiugiai nusiteikusius tautiečius, šventės emocijų negalėjo pamiršti zujantys vaikai.
Šventė sutapo su keturių dienų trukmės mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaru „Integruoto modelio, skirto užsienyje gyvenančių bei iš užsienio atvykusių lietuvių ir kitų šalių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pedagogų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimui, sukūrimas ir išbandymas (Lituanistinis modelis)“. Pagal LUGIS programą kursus vedė lektorės iš Lietuvos: Lietuvių kalbos instituto direktorė Elena Jolanta Zaborskaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojos Eglė Stasiūnaitienė ir Giedrė Barkauskaitė.
Mes viešnioms iš Lietuvos parodėme gražiausias apylinkės vietas, o jos su mumis dalijosi lietuvių kalbos, pedagogikos, lietuvių liaudies choreografijos subtilybėmis.
Gimtosios kalbos žodis perteikia daug daugiau nei tiesioginę reikšmę. Žodyje yra įsigėrusių tiek archajinių, tiek naujausių laikų socializacijos ypatumų. Žodžio reikšmės subtilumą gali jausti tik tos kultūros žmogus, kuriai priklauso tas žodis. Kokia paslaptinga gimtosios kalbos vertė.
Parengė Zenonas Mačiulaitis