Birželio 6 dieną Homersoke lietuvių laukė kelios veiklos. Miesto šventės (Riskadagene) metu vaikų laisvalaikio centro „Draugystė“ moksleivių tėveliai, kas valandą pasikeisdami, pristatė ir pardavinėjo lietuviškus konditerijos gaminius. O šventei pasibaigus 16 valandą rinkosi į Maudlando mokyklą švęsti Tėvo dienos. Šventę organizavo vaikų laisvalaikio centro „Draugystė“ mokytojos. Renginio metu buvo galima įsigyti lietuviškos giros ir skanumynų. Dalyvius stebino nesibaigiančios staigmenos.
Susirinkusieji ant sienų rado prikabintus du plakatus. Viename buvo vaizduojamas tėtis, kurį vaikučiams reikėjo nuspalvinti. Kitame plakate buvo parašyta: „Mano tėtis yra…“ Vaikai turėjo užbaigti šį sakinį.
Sveikinimu šventę pradėjo „Draugystės“ vadovė Laimutė Skiudulė. Mokytojos paruošė tris stalus, prie jų tėveliai su vaikučiais mokėsi amatų. Šią idėją pakišo prieš savaitę Bergene vykęs Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“. Mokytojos vilkėjo geltonos, žalios ir raudonos spalvos bendrijos marškinėliais. Spalvos buvo grupių skiriamasis ženklas. Tėveliai turėjo pasirinkti ir išsitraukti vienos iš šių trijų spalvų virvutę. Pagal išsitrauktą virvutės spalvą pateko į atitinkamą komandą. „Geltonųjų“ komandos mokytoja mokė karpinių meno. Reikėjo gražiai iškirpti širdeles. Širdeles klijavo į vieną didžiulę širdį. „Žaliųjų“ komanda mokėsi gaminti aitvarus, o „Raudonieji“ – lankstyti laivelius. Suskambusi daina „Turiu laivelį mažą“ buvo ženklas, kad laivelis pagamintas ir tėvelis gavo kapitono licenciją. Tada grupės pasikeisdavo vietomis.
Atėjo laikas išbandyti pagamintus aitvarus. Ne visi aitvarai taip lengvai kilo į dangų. Vieni blaškėsi tarp dalyvių galvų, kiti laižė asfaltą, bet vienas ypač aukštai iškilo į dangų rodydamas miestelėnams, kurioje vietoje lietuviai švenčia Tėvo dieną. Kol tėveliai plušėjo kartu su vaikučiais gamindami rankdarbius, mamytės ruošė jiems staigmeną.
Kadangi oras nelepino, teko daryti kaubojų mankštą. Apšilus prasidėjo sportinės estafetės. Vaikai buvo labai patenkinti, kad kartu su savo tėveliais galėjo įsitraukti į sportinę veiklą. Kaip įmanydami stengėsi kuo geriau atlikti savo užduotis. Vėliau tėveliams buvo surengtos smiginio varžybos. Reikėjo strėle pataikyti į taikinį. Atėjo laikas mamyčių staigmenai. Jos atliko tėveliams dainą ir padovanojo vainikus, pintus iš aplinkoje augančių žolynų. O vaikai nustebino mokytojas, padovanodami joms pačių pieštus atvirukus.
Persikėlėme į mokyklos patalpas ir žiūrėjome mokyklėlės veiklos skaidres. Tėveliai taip pat pateikė staigmeną įteikdami po gėlę „Draugystės“ vadovei ir sveikindami ją gimtadienio proga. Bet staigmenos dar nesibaigė. Mokytojos išrinko kantriausią metų tėvelį – Marių Maurušaitį. Padovanojo jam didžiulę širdį, kurią pagamino rankdarbių komandos.
Kitą dieną, vėjuotą birželio 7 d. rytą, prie Mosvatneso ežero (Stavangeris) Rogalando lietuviai rinkosi bėgti jau antrą kartą rengiamame pasaulio lietuvių bėgime „Penki už Lietuvą“. Šios iniciatyvos pradininkai – Estijos ir Suomijos lietuvių jaunimo sąjungos. Maloniai nustebino, kad užsiregistravo simbolinis bėgikų skaičius – 57. Jis simbolizavo 5 bėgamus kilometrus ir birželio 7 dieną. Tiesa, tiek nesusirinko, bet dalyviai atvyko linksmi, su tautine atributika. Atsirado ir tokių, kurie atėjo tiesiai po naktinės darbo pamainos. Juos sutiko ne tik organizatorė ir padėjėjai, bet ir neprašyta gulbių pora su gulbiukais. Juokavome, kad tai renginio apsauga, nes gulbinas ne vienam, arčiau prisiartinusiam prie dailių gulbiukų, tiesė kaklą įžnybti. Dalyviai žymėjosi sąrašuose, segėsi numerius, bendrai darė apšilimo mankštą. 11 valandą bėgimą mėgstantys tautiečiai kirto starto liniją. Kadangi ežero krantas trumpesnis nei 5 kilometrai, reikėjo bėgti dalį papildomo rato. Greičiausias bėgikas taip greitai bėgo, kad aplenkė operatorių, einantį finišo link. Teko priimti staigų sprendimą norint įamžinti laimėjimo akimirką. Dviratis buvo tas įrankis, kuris padėjo rasti išeitį keblioje situacijoje. Pirmas atbėgo Jevgenij Podgornyj. Jis 5 kilometrus įveikė per 18 min. 29 sek. Antras buvo Donatas Petronis (19 min. 41 sek.). Trečia vieta atiteko Dangiui Urbonui (19 min. 43 sek.).
Pasibaigus bėgimui, visi dalyviai rinkosi įsiamžinti bendroje nuotraukoje. Rogalando lietuviai siuntė linkėjimus Lietuvai ir visiems pasaulyje esantiems lietuviams laikydami popieriaus lapus su žodžiais: „Lietuva, būk sveika, aktyvi, kūrybinga, laisva ir vieninga!“ Renginio organizatorė Lina Mikšytė iškepė trijų aukštų tortą su užrašu: „Pasaulio lietuvių bėgimas. Stavangeris“, padabintą trijų spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – juostomis. Dalyviai galėjo atsigaivinti vėsiu vandeniu, pasivaišinti vaisiais, kurie taip pat buvo apgalvotai nupirkti ir patiekti tų pačių trijų spalvų eiliškumu. Trims nugalėtojams buvo įteikti diplomai ir prizai. Pirmosios vietos nugalėtojui atiteko 1000 kronų čekis, antrosios vietos nugalėtojui – 750 kronų čekis, o užėmusiajam trečiąją vietą – 500 kronų čekis apsipirkti sporto prekių parduotuvėje. Prizus įsteigė „Flinke Folk“ įmonė, kurios savininkai ne tik rėmė finansiškai, bet ir padėjo per renginį matuodami bėgančiųjų laiką. Renginį taip pat rėmė Rogalando lietuvių bendrija.
Zenonas Mačiulaitis
Nuotraukos iš Rogalando lietuvių bendrijos archyvo
