Lietuvoje ji buvo eilinė medicinos sesuo. Norvegijoje taip pat, tačiau skirtumas tas, jog ten šios specialybės žmones itin gerbia, mat jie yra brangiausios sveikatos sistemos Europoje nepakeičiama dalis. Socialinės dokumentikos laida „Emigrantai“ per LRT televiziją šį kartą parodys dvi skirtingas istorijas iš Norvegijos ir Nyderlandų.
Kristina Prokopec, kilusi iš Klaipėdos, į Norvegiją atvyko prieš šešerius metus. Diplomuota slaugė emigranto karjerą pradėjo nuo senelių namų. Trisdešimtmetė moteris teigia, jog vietos kaip ši – geriausia norvegų kalbos mokykla. Vėliau Kristina tapo trumpalaike darbuotoja chirurgijos skyriuje. O po pusės metų pamatė skelbimą, jog ieškoma slaugė intensyviosios terapijos skyriuje Stavangerio miesto universitetinėje ligoninėje. Čia lietuvė dirba jau trejus metus.
Moteris „Emigrantams“ teigia, jog darbo sąlygos Lietuvoje ir Norvegijoje skiriasi lyg diena nuo nakties. Pasak jos, norvegų sveikatos sistema – pavyzdys visam pasauliui: viskas kompiuterizuota, modernu, prie ligonių kiaurą parą budi po keletą slaugių. O vis augant nerimui dėl pasaulyje plintančio Ebolos viruso, Norvegijos medicinos sistema jau pasirengusi gydyti sunkius ligonius. Kristina taip pat. Lietuvės darbdaviai žino, jog ji sugebėtų priimti tinkamus sprendimus ekstremaliomis situacijomis.
Norvegijos valdžia reikalingos specialybės atstovams negaili solidžių algų. Vos tik pradėjus dirbti, galima tikėtis 12 500 litų per mėnesį, o didėjant darbo stažui didėja ir sumos. Po dešimt metų galima gauti net 200 000 litų per metus. Kristina aktyviai kviečia lietuves slauges atvykti dirbti, tačiau nelabai kas ryžtasi – reikia puikiai mokėti norvegų kalbą.
Kita antradienio vakaro istorija – apie jauną lietuvį Saulių, gyvenantį Nyderlanduose, Hagoje. Vaikinas ilgai galvojo, ar verta rodytis televizijoje, galiausiai nusprendė, jog jo istorija gali būti gera pamoka kitiems naiviems, norintiems greitai užsidirbti pinigų jaunuoliams. Saulius į Olandiją atvyko nebaigęs mokyklos, dirbo aukle, vėliau įgijo vidurinį išsilavinimą ir įsidarbino vaisių pakavimo fabrike. Ilgainiui jo darbdaviai mažino darbo krūvį, kol jo išvis nebeliko. Bandęs aiškintis situaciją, lietuvis staiga liko ir be darbo, ir be būsto, nes gyveno darbovietės suteiktame kambarėlyje. Beliko nakvoti Hagos parkuose. Ten Saulius praleido tris košmariškai šaltas paras ir permąstė visą savo gyvenimą.
Reportažus rengė Orijus Gasanovas ir Akvilė Kavaliauskaitė.
LRT nuotr.