Priežiūros institucijos, iki lapkričio atlikusios 7530 prekybos ir paslaugų patikrų dėl kainų nurodymo litais ir eurais, fiksavo 541 pažeidimą. Pirmųjų kontrolės mėnesių statistika parodė, kad Lietuvos įmonės su euro įvedimu susijusius teisės aktus pažeidžia 5–6 kartus rečiau nei Estijos ir Latvijos verslininkai prieš euro įvedimą šiose šalyse. Lietuvoje kol kas pažeidimai sudaro 7,2 proc. visų patikrų. O Estijoje ir Latvijoje pirmaisiais kontrolės mėnesiais pažeidimų skaičius siekė per 40 proc. patikrų.
„Jei tendencijos ir toliau nesikeis, galėsime konstatuoti, kad Lietuvos verslininkai kur kas kruopščiau atliko euro įvedimo namų darbus nei jų kolegos Estijoje ir Latvijoje. Kita vertus, nors skaičiai rodo, jog didžioji dalis Lietuvos verslininkų elgiasi sąžiningai, tačiau kontrolės mastų tikrai neplanuojame mažinti. Ir toliau 17 priežiūros institucijų inspektoriai kiekvieną darbo dieną atliks daugiau nei 100 patikrų, fiksuodami prekybos ir paslaugų teikimo vietų veiklą visų 60 savivaldybių teritorijose“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorius dr. Feliksas Petrauskas.
Eurą jau įvedusių Latvijos ir Estijos patirtis rodo, kad pirmaisiais privalomo kainų dviem valiutomis skelbimo mėnesiais užfiksuojama daugiausia pažeidimų. Estijoje pirmąjį kontrolės mėnesį pažeidimai sudarė 47 proc., antrąjį – 43 proc. atliktų patikrų. Vėliau pažeidimo atvejų mažėjo, o per visą euro įvedimo periodą jų užfiksuota 19,5 proc. Latvijoje pažeidimų vidurkis visu kontrolės periodu sudarė 30 proc., o didžiausias jis taip pat buvo pirmą ir antrą mėnesį – atitinkamai 45 ir 37 proc.
Lietuvoje, VVTAT duomenimis, pažeidimų skaičius tik pirmąjį kainų dviem valiutomis nurodymo mėnesį viršijo 10 proc.: rugpjūtį jų užfiksuota 10,2 proc., rugsėjį – 7,5 proc., spalį – 6,3 proc. visų patikrų.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas teigė dar prieš patikrų pradžią neabejojęs, kad mūsų šalies įmonės bus daug pavyzdingesnės nei kaimyninių šalių verslininkai.
„Visų pirma mes galėjome pasimokyti iš estų ir latvių klaidų. Tai padėjo geriau organizuoti pasiruošimo darbus ir perprasti valstybės nustatytus reikalavimus. Antras svarbus veiksnys – produktyvus bendradarbiavimas su Ūkio ministerija, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos banku ir kitomis institucijomis. Ir turbūt svarbiausia priežastis – geranoriškas Lietuvos verslo požiūris į savo vartotojus, pirkėjus“, – pabrėžė L. Vilimas.
Dažniausios pažeidimų priežastys Lietuvoje fiksuojamos tokios pat, kokios buvo Latvijoje ir Estijoje: apie 80 proc. visų pažeidimų sudaro kainų nenurodymas dviem valiutomis ir netikslus kainų apvalinimas.
Lietuvos priežiūros institucijos euro įvedimo periodu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. planuoja atlikti apie 30 tūkst. patikrų. Estijoje analogišku naujosios valiutos įvedimo periodu buvo atlikta beveik 6,8 tūkst., Latvijoje – 27 tūkst. patikrų.
www.euras.lt