Rugsėjo 18 dieną Hommersåko bažnyčioje (Riska kirke) vyko norvegų ir lietuvių dainų bei šokių festivalis.

Festivalyje dalyvavo chorai: „Sakalas“ iš Vilniaus (vad. Romas Makarevičius), „Sandneskameratene“ iš Sandneso (vad. Saulius Trepekūnas), „Baltija“ iš Rogalando (vad. Kristina Janušauskė), „Vice Versa“ iš Hommersåko (vad. Ruth Trepekūnienė), ansamblis „Šeimyna“ iš Rogalando (vad. Gintautas Skiudulas) ir lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Jorė“ (vad. Ineta Trepekūnė). Repertuare skambėjo norvegiškos, lietuviškos, angliškos dainos.
Festivalio idėja kilo, kai prieš kelerius metus „Sandneskameratene“ viešėjo Vilniuje ir koncertavo kartu su „Sakalu“. Norėjosi panašų renginį padaryti ir Rogalande, tad „Sandneskameratene“ pakvietė „Sakalą“ atvykti. Dėl kovido pandemijos festivalis buvo vis atidedamas, kol pagaliau pavyko suorganizuoti. Kolektyvams buvo tikra atgaiva pasirodyti po ilgo laiko, vėl pamatyti žiūrovų šypsenas, išgirsti plojimus, skatinamąjį žodį.
Buvo įdomu stebėti, kaip norvegai ir lietuviai mezga socialinį kontaktą. „Sandneskameratene“ sudainavo vieną lietuvišką dainą „Negiedokit gaideliai“, jų atstovas, pristatydamas kitą Norvegijoje žinomą dainą apie vikingų herojų, kilusį iš šios teritorijos, kurio gyvenimo istorija panaši į Vytauto, Olafą Tryggvasoną (960–1000), diplomatiškai, trumpai papasakojo vieną jo istorijos epizodą. Kaip jis vienu iš didžiausių vikingų laivų keliavo į Rusią, buvo pagrobtas estų piratų ir ne vienus metus turėjo gyventi Pabaltijy. Per tą laiką tiek Olafui, tiek jo įgulai gimė ne vienas palikuonis, jie turėjo skandinaviškus genus ir liko gyventi Baltijos šalyse. Ir dėl to, matyt, iš Baltijos šalių daug žmonių atvyksta į Skandinaviją, nes genai traukia į protėvių žemę.
Susirinkę lietuviai buvo taip pasiilgę lietuviškų dainų, kad verdant emocijoms nesulaukdavo suskambant paskutinio dainos akordo ir pradėdavo ploti. Atrodo, tų dainų nėjo atsiklausyti. Kai choro „Sakalas“ vadovas nuoširdžiai pasakė, kad tai jau paskutinė daina, po gausių ovacijų norvegai atsistojo eiti, o kaip lietuviams eiti, jei širdis dainuoja. Norvegai turėjo atsisėsti, nes suskambo dar paskutinė daina, jos metu net valso sukiniais pasikeista.
„Sakalas“ iš Vilniaus atvežė pilną krepšį dovanų, kiekvienam kolektyvui padovanojo lietuviško medaus. Nuo Rogalando lietuvių bendrijos Rolandas Lenkimas kiekvienam kolektyvui dovanojo po šakotį. Kolektyvus kibinais vaišino Viktorija ir Ugnius Jagminai. Garsu rūpinosi Irmantas Spiridavičius.
Renginyje dalyvavo Lietuvos garbės konsulas Stavangeryje Toras Almas su žmona, Rogalando lietuvių bendrijos rėmėja Ingrida Alm, Lietuvos ambasadoriaus Norvegijoje patarėja Gina Kazlauskienė. Renginį organizavo Saulius Trepekūnas. Renginį rėmė „Globali Lietuva“, Lietuvos kultūros taryba, Rogalando lietuvių bendrija.
Zenonas Mačiulaitis
Nuotraukos Jūratės Lenkimienės ir Zenono Mačiulaičio
Komentarų: 1
ŠAUNŪS prisiminimai apie šią ŠILTĄ JAUKIĄ Lietuvių bendruomenę.