Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Lietuviai svetur»Nuo majų sugalvoto „krepšinio“ iki Adomaičio likimo
Lietuviai svetur

Nuo majų sugalvoto „krepšinio“ iki Adomaičio likimo

ATNAUJINTA:28 gruodžio, 2018Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Laurynui R. Misevičiui besilankant istorinėse majų miesto Čicen Icos vietovėse, vietinis lietuvių krepšinio gerbėjas išprašė padovanoti vardinius marškinėlius su Misevičiaus pavarde
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Oficialiuose šaltiniuose teigiama, kad lietuvių antroji religija (o gal daug kam ir pirmoji?) užgimė 1891 m. gruodžio 21 dieną – beveik prieš pat šv. Kalėdas, kai dr. Jamesas Naismithas Springfilde (JAV) sumąstė naują žaidimą su kamuoliu, skirtą užimti žiemą salėje sportuoti turintiems mokiniams.

Krepšinio išradėjas škotų kilmės kanadietis dr. Jamesas Naismithas su žmona Maude Evelyn Sherman, 1891 m. išmėginantis krepšinio žaidimą savo namų aplinkoje
Laurynui R. Misevičiui besilankant istorinėse majų miesto Čicen Icos vietovėse, vietinis lietuvių krepšinio gerbėjas išprašė padovanoti vardinius marškinėlius su Misevičiaus pavarde

Tačiau jau prieš 900–1100 metų dabartinės Meksikos pietrytinėje dalyje gyveno majų gentys, garsėjusios sumanumu, drąsa ir tuometį laikmetį pralenkiančiu intelektu… Ne veltui iki šiol puikiai žinome ne tik majų išrastą kalendorių, bet ir tuomečių čiabuvių sukurtą rašto sistemą, lankome būtent jų pastatytą vienu iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų tebelaikomą Čicen Icos (Chichen Itza) piramidę. Bet kur kas mažiau esame girdėję apie tuo „auksiniu“ laikotarpiu majų miesto karžygių sugalvotą žaidimą su kamuoliu, kuris buvo žaidžiamas maždaug dabartinio amerikietiškojo futbolo aikštėje, nuo pat mažens siekiant išugdyti vyrišką jėgą, greitį, ištvermę, neretai paprasčiausiam išgyvenimui reikalingą agresiją ir netgi begalinį žiaurumą. Į vieną populiariausių pasaulyje žaidybinių sporto šakų, kurios 127-ąjį oficialų gimtadienį paminėjome vos prieš keletą dienų, – krepšinį – panašaus žaidimo metu majai rungėsi lauke ant akmenimis grįsto grunto septyni prieš septynis, įskaitant maždaug metru aukščiau palypėjusį komandos kapitoną. Šis gavęs nedidelį kamuoliuką savo ruožtu stengdavosi jį nukreipti į 7 metrų aukštyje pakabintą krepšio pavidalo lanką. Vis dėlto, pasiekęs išsvajotą tikslą, geriausiu žaidėju pripažintas karžygys susilaukdavo šiais laikais sunkiai suvokiamo paties žiauriausio likimo: jis būdavo paaukojamas dievams išsyk po nutraukto žaidimo. Majai tokią žiaurią bausmę laikydavo aukščiausio lygio pripažinimu, nes, jų įsitikinimu, iškart po lemiamo metimo pasižymėjusiam sportininkui nukirtus galvą šis pakliūdavo į amžinąjį gyvenimą rojuje. Kaip jums visa tai skamba XXI amžiaus kontekste?

Daugiau kaip 1000 metų išsilaikęs majų gentainių palikimas Jukatane, dabartinėje pietryčių Meksikoje, Čicen Icos vietovėje, – 7 m aukštyje pakabintas lankas žaidimui su kamuoliu, primenančiam šiuolaikinį krepšinį
Straipsnio autorius keliaudamas į Majų imperijos „sostinę“ Čicen Icą apsilankė ir Meksikos sostinėje Mechike, kur ką tik buvo paminėtas šiame mieste vykusios 1968-ųjų olimpiados 50-metis
Daugiau kaip 1000 metų išsilaikęs majų gentainių palikimas Jukatane, dabartinėje pietryčių Meksikoje, Čicen Icos vietovėje, – 7 m aukštyje pakabintas lankas žaidimui su kamuoliu, primenančiam šiuolaikinį krepšinį

Dabar majų ir kitų indėnų genčių palikuonių – Meksikos vyrų krepšinio rinktinė, kuri dar 1936 m. laimėjo olimpiados bronzą, o vos prieš penkerius metus (2013-aisiais) pateikė didžiulę sensaciją nugalėjusi pagrindiniame Šiaurės ir Pietų Amerikos turnyre Amerikos taurėje (FIBA AmeriCup), išgyvena ne pačius geriausius laikus: jau prarado galimybę patekti į 2019 m. Kinijoje rengiamą pasaulio čempionatą, nors daug kam netikėtai dar šių metų birželį Mechike vykusiose atrankinėse rungtynėse sugebėjo įveikti grėsmingus varžovus iš kaimyninių Jungtinių Valstijų rezultatu 78:70. Beje, meksikiečiai šio mėnesio pradžioje FIBA paskelbtame pasauliniame reitinge užima 14 vietą, kuriame lietuviai yra šešti, o mūsų kaimynai latviai minimaliai atsilieka nuo Meksikos ir yra 15-ieji. Šiandien, prisijungdami prie šventinių palinkėjimų visiems Lietuvos krepšinio gerbėjams, tikėkimės, kad mūsų vyrai tinkamai atstovaus Nemuno kraštui kitą rudenį vyksiančiame pasaulio čempionate, o po jo niekas nedrįs prašyti „nukirsti“ vyr. trenerio Dainiaus Adomaičio galvos, nors pagal senuosius majų papročius galbūt tai ir reikštų didžiausią garbę ir įvertinimą!

Laurynas R. Misevičius (specialiai Lietuvai iš Čicen Icos, Jukatano, Meksikos)

Ingridos Misevičienės nuotraukos

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKTU studentų Silicio slėnyje pristatyta idėja žvynelinei gydyti – geriausiųjų trejetuke
Kitas straipsnis Morkų keksiukai

Susiję straipsniai

Vilniaus „Huracán Coffee“ – geriausi kavos skrudintojai pasaulyje

16 balandžio, 2026

Tautinių šokių grupė „Širdis” pirmoji užsiregistravo į šokių šventę

20 kovo, 2026

Tarp dviejų krantų: lietuvių tautinių šokių šventė sugrįžta į Čikagą

20 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.