Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»KARJERA»Nuolatinė įtampa darbuotojams – dideli nuostoliai darbdaviams
KARJERA

Nuolatinė įtampa darbuotojams – dideli nuostoliai darbdaviams

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Miego sutrikimai, depresija, nuotaikų svyravimas, nerimas – visai tai įvairių profesijų žmonės patiria dėl nuolatinės įtampos darbe. Gali atrodyti, jog prevencinių sprendimų taikymas kainuoja daug laiko ir pinigų, tačiau psichologinė žala, kurią patiria darbuotojai, darbdaviams atneša gerokai daugiau žalos.

Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai atskleidė, jog 2011 ir 2012 metais su darbu susijęs stresas lėmė sveikatos sutrikimus, dėl kurių darbuotojai iš viso praleido 10,4 mln. darbo dienų, o kas penktas jų išėjo iš darbo. Darbuotojui susirgus darbdavys susiduria su produktyvumo sumažėjimu ir įmonėje dirbančių žmonių kaitos keliamomis problemomis, o tai lemia ir finansinius nuostolius. „Sodros“ pateikiamais duomenimis, per 2013 metus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms mūsų šalyje priskaičiuota suma siekė 57,7 mln. litų.

Pasak Daliaus Bitaičio, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros atstovo Lietuvoje, įmonės privalo pripažinti su rizika sveikatai susijusias problemas ir ieškoti būdų jas spręsti. ,,Pagrindinės priežastys, kodėl įmonės vengia imtis rizikos vertinimo, yra žinių trūkumas ir įsitikinimas, kad tai kainuoja labai brangiai arba užima daug laiko, – teigia D. Bitaitis. – Ieškodami sprendimo šiuo metu mes pateikėme nemokamą inovatyvią interneto priemonę „OiRA“, kuri skirta bet kokiai rizikai įvertinti, tarp jų ir psichosocialinei. Šiuo metu ji pritaikyta trims ūkio šakoms Lietuvoje, t. y. biurams, automobilių servisams ir medžio apdirbimo įmonėms“, – paaiškina D. Bitaitis.

Pašnekovas priduria, kad įmonėje darbų saugos specialistai turėtų būti mokomi įvertinti psichosocialinę riziką. Tačiau paprasčiausia priemonė yra bendravimas, darbdavių dėmesys savo darbuotojams, gebėjimas paskirstyti darbo krūvį ar užduočių formulavimas. Visa tai, tikėtina, turi prisidėti prie įmonės produktyvumo didinimo.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis teigia: „Stresas, nors ir dažnai užmirštamas, privalo būti laikomas vienu iš rizikos veiksnių darbe. Tačiau teisės aktai, susiję su rizika darbe, šiandien daugiau kalba apie fizinius sužalojimus. Vis dėlto psichologinių sutrikimų problema mūsų dienomis taip pat itin aktuali.“

2013 metų tyrimai parodė, jog Europos šalių darbdaviai kasmet vidutiniškai praranda apie 617 milijonų eurų dėl darbuotojų pravaikštų, nedarbingumo, produktyvumo sumažėjimo ir kitų padarinių, kuriuos sukelia stresas. V. Levickis teigia, jog mūsų šalyje darbdaviai susiduria su analogiškomis problemomis.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisProgramos „Kurk Lietuvai“ dalyviai idėjomis dalysis su savivaldybėmis
Kitas straipsnis Jeilio universiteto prof. Tomas Venclova: „Lituanistika įveda jauną, nepatyrusį, ne visada subrendusį protą į pasaulinę kultūrą“

Susiję straipsniai

Pomėgis, virtęs darbu: profesinis mokymas atvėrė kelią kuršėniškiui suburti automobilių bendruomenę

22 balandžio, 2026

TOP darbdaviai 2025: paaiškėjo, kurios įmonės Lietuvoje labiausiai traukia darbuotojus

15 balandžio, 2026

Iš Indijos kilusi ir Lietuvoje karjerą sukūrusi C. Ignatio: „Judėti pirmyn skatina prasmės pojūtis“

9 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.