Savaitgalį nuspręsta, kas konkurse „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) Jungtinėje Karalystėje atstovaus Lietuvai. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) rengtame nacionaliniame finale nugalėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) biomechanikos studentė Ramunė Švaraitė. Vaizdžiai ir gyvai papasakojusi apie bioninės rankos protezą, ji pelnė ir žiūrovų simpatijų prizą.
Komisija, sudaryta iš VU Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos prof. Aurelijos Žvirblienės, žurnalisto, žurnalo „Verslo klasė“ redaktoriaus Aurelijaus Katkevičiaus ir pirmininko, Kauno technologijos universiteto profesoriaus Arvaido Galdiko, išrinko tris labiausiai įstrigusius pranešimus. Be R. Švaraitės, išskirtas dr. Ramūno Skaudžiaus pasakojimas apie europiu pakeistų granatų sintezę ir Dovydo Griciaus kalba apie XXI amžiaus mediciną.
Originalumas, charizma ir humoras
Pagal „Šlovės laboratorijos“ taisykles vertinamas 3 minučių kalbos turinys, aiškumas ir dalyvio charizmatiškumas. „Nebijokite būti savimi. Žmonėms įdomūs tik žmonės. Ir jumis žavėsis kaip žmonėmis, kurie be galo kuo nors susidomėję“, – konkurso pradžioje finalininkus drąsino komisijos narys A. Katkevičius. Visi vienuolika pranešėjų vienaip ar kitaip kaustė žiūrovų dėmesį.
VU medicinos studentė Jurgita Ivanauskaitė aiškino, kaip bakterijos tampa atsparios antibiotikams. Kad būtų paprasčiau sekti jos pranešimą, J. Ivanauskaitė sudėtingą procesą pavertė žaisminga vieno auksinio stafilokoko istorija.
VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vyresnioji specialistė Asta Stapulionytė, kalbėdama apie genotoksiškumo tyrimus, pasinaudojo nuolat vykstančiais, tačiau nematomais procesais. „Tie, kurie manote, kad prieš penkias minutes buvote tokie patys, kokie esate dabar, pakelkite rankas. Kiekvieną akimirką mūsų organizme ląstelės auga, keičiasi, jose vyksta spontaninės mutacijos. Kol aš kalbėjau, šioje salėje mumyse numirė tūkstančiai ląstelių. Neišsigąskite, tai normalu“, – į žiūrovus kreipėsi ji.
VU Chemijos fakulteto dr. R. Skaudžius pristatydamas europiu pakeistų granatų sintezę zolių-gelių metodu pašiepė tai, kad kai kurie chemijos terminai per sudėtingi net informacinėms technologijoms. „Džiaugiuosi, kad šį pavadinimą sakau gyvai, nes kartais kompiuteris automatiškai pakeičia į žolių-gėlių metodą“, – šmaikštavo „Šlovės laboratorijos“ dalyvis.
D. Gricius organų transplantaciją originaliai palygino su vos važiuojančia mašina. „Nuo vaikystės domiuosi medicina. Tačiau man niekada nepatiko organų transplantacija. Ji vis dar naudingas dalykas, tačiau man asocijuojasi su senelio žiguliais. Žinote, sugenda kokia nors dalis, ją pakeičiate kita naudota detale iš kito automobilio, kol ta sulūžta ir vėl reikia keisti. Bet žmogus – ne mašina, su juo negalima taip elgtis. Šiais laikais turime alternatyvą – audinių inžineriją“, – teigė jis.
R. Švaraitė atsinešė VGTU Medicinos, reabilitacinės ir kompensacinės technikos mokomojoje laboratorijoje bakalauranto sukurtą bioninio protezo prototipą. „Stengiausi pristatyti temą, kuri aktuali daugumai. Visi gali save su ja susieti. Pasaulyje vyksta daugybė avarijų, atliekama labai daug galūnių amputacijų. Kiekvienam žmogui gali prireikti bioninės rankos“, – įsitikinusi studentė.
Mokslo komunikacijos svarba
Vienas pagrindinių „Šlovės laboratorijos“ tikslų – mokslu besidomintiems žmonėms suteikti galimybę viešai pasidalyti savo entuziazmu, originaliais ir smagiais būdais pristatyti pasirinktas mokslines temas ir idėjas. VU, tikėdamas, kad žinios visuomenei padės atsikratyti nepagrįstų baimių, stengėsi, jog mokslinius procesus aiškintų kuo daugiau jaunųjų mokslininkų iš skirtingų sričių ir mokslo institucijų.
„Ačiū, kad ryžotės atsistoti priešais didelę auditoriją ir pasidalyti žiniomis. Tikiuosi, kad dalyvių pastangos nesibaigs kartu su šiuo konkursu ir jie toliau, nesvarbu, kokie bus rezultatai, švies visuomenę“, – sakė VU vicerektorius ir mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.
„Geriausiai apie mokslą pasakoja patys mokslininkai. Lietuvos mokslui šiandien puiki diena – apie jį kalbės iš savo auditorijų, kabinetų, laboratorijų ir slėnių išėję žmonės“, – džiaugėsi Britų tarybos Lietuvoje direktorius dr. Artūras Vasiliauskas.
„Smagu, kad akademinėje bendruomenėje atsiranda vis daugiau jaunuolių, kurie supranta mokslo komunikacijos, populiarinimo reikšmę, tai, jog pristatyti mokslo naujoves, pateikti moksliniais faktais grįstus argumentus viešuose diskursuose yra mokslininko socialinė misija“, – teigė konkurso „Šlovės laboratorija“ vadovė Danguolė Kiznienė.
http://naujienos.vu.lt
V. Jadzgevičiaus nuotr.