Panevėžio visuomenės sveikatos centras praneša, kad 2013 metais Panevėžio apskrityje padidėjo sergamumas meningitais. Centro duomenimis, praėjusiais metais užregistruoti 83 virusinio meningito atvejai (sergamumo rodiklis – 3,45 atvejo/10 000 gyventojų), o 2012 metais šios ligos atvejų užregistruota 2 kartus mažiau – 42 atvejai (1,7 atvejo/10 000 gyventojų). Didžiausias sergamumas registruotas Panevėžio mieste (5,76 atvejo/10 000 gyventojų).
Taip pat itin išaugo sergamumas bakteriniu meningitu. Lyginant pastaruosius dvejus metus sergamumas bakteriniu meningitu padidėjo nuo 0,08 iki 0,83 atvejo/10 000 gyventojų (atitinkamai 2 ir 20 atvejų). 2013 metais Panevėžio apskrityje pusė (50 proc.) susirgusiųjų virusiniu meningitu ir net visi (100 proc.) susirgusieji bakteriniu meningitu buvo vaikai. Daugiausia susirgimo virusiniu meningitu atvejų registruota 10–14 metų vaikų amžiaus grupėje (31 proc.), o bakteriniu meningitu – vaikų iki 3 metų amžiaus grupėje (35 proc.).
Analizuojant praėjusių metų duomenis pagal lytį, matyti, kad bakteriniais ir virusiniais meningitais daugiau sirgo vyrai nei moterys (atitinkamai 65 ir 59 proc.). Pagal gyvenamąją vietą daugiausia ligos atvejų registruota tarp miesto gyventojų (atitinkamai 65 proc. bakterinių ir 77 proc. virusinių meningitų).
Meningitas yra infekcinis nervų sistemos liga, kuri labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus, lemia jų uždegimą ir smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Rimčiausia sukeliama komplikacija yra galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas (meningoencefalitas), galvos smegenų pūlinio (absceso) susiformavimas.
Bakterinį meningitą gali sukelti įvairios bakterijos: dažniausiai pneumokokai, meningokokai, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos. O virusinį meningitą sukelia įvairūs virusai: pūslelinės (Herpes), erkinio encefalito, parotito, poliomielito, enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti. Virusiniai meningitai dažniausiai praeina savaime per 5–7 d., rečiau – per 10–14 d. Iš esmės visada visiškai pasveikstama. Bakterinio meningito atveju gydant antibiotikais apie 10–60 proc. (priklauso nuo sukėlėjo) ligonių lieka lengvų arba sunkių liekamųjų reiškinių (klausos sutrikimai, intelektinio vystymosi sutrikimai, pakitęs elgesys ir kt.).
Tiek bakteriniu, tiek virusiniu meningitu galima užsikrėsti lašeliniu būdu per orą (kosint, čiaudint) arba per burną (su maistu, per neplautas rankas), tačiau bakterinio meningito atveju bakterijos neretai gali patekti per kvėpavimo takus ir pasiekti smegenų dangalus iš kito organizme esančio infekcijos šaltinio kontaktiniu arba kraujo keliu (pvz., iš ausies, sinusų). Šių ligų simptomai yra labai panašūs. Iš pradžių pasireiškia bendras negalavimas, karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, galimas bėrimas. Bakterinio meningito simptomai gana ryškūs, palyginti su virusiniu meningitu.
Siekiant išvengti meningito, svarbu laikytis higienos reikalavimų: kosint ar čiaudint užsidengti burną nosinaite, drėgnu būdu valyti patalpas, reguliariai plauti rankas, ypač prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš gaminant maistą. Taip pat labai svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Pasiskiepyti privalomais ir rekomenduojamais skiepais.
Daugiau informacijos Jums pateiks Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė, tel. (8 45) 596 170, el. paštas dovile.brajinskiene@paneveziovsc.sam.lt.
Parengė Vilda Bajoriūnienė