Lietuva tarp 140 pasaulio valstybių pakilo iš 41 vietos į 36 pagal Pasaulio ekonomikos forumo kasmet atliekamą pasaulio šalių vertinimą pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI).
BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, svarbiausius makroekonomikos rodiklius bei įvertintus tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo).
2015 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, septintus metus lyderė pagal BKI išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – Singapūras, trečioje – JAV. Lietuva pagal BKI pakilo 5 pakopomis aukštyn ir užėmė 36 vietą (2014 m. – 41, 2013 m. – 48, 2012 m. – 45), Estija iš 29 nusileido į 30 vietą, Latvija – iš 42 į 44 vietą.
„Džiugu, kad matome teigiamus Lietuvos žingsnius pasauliniame konkurencingumo indekse – tam turėjo įtakos Vyriausybės priimti sprendimai mažinant biurokratinę naštą verslui, tam tikrų perteklinių reikalavimų pradedantiesiems verslininkams atsisakymas. Tačiau šie reitingai dar kartą įrodo, kokie mūsų šaliai reikalingi Darbo kodekso pakeitimai, kad galėtume išlikti konkurencingi. Pasauliniame konkurencingumo indekse vieną žemiausias vietų – 120-ąją iš 140 pasaulio šalių – Lietuva užima pagal įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką. Siekiant akivaizdžios pažangos šioje srityje, Seime būtina priimti Darbo kodekso įstatymo pataisas, parengtas pagal naująjį socialinį modelį“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: technologinė parengtis – 22 vieta (2014 m. – 28, 2013 m. – 35, 2012 m. – 33), aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 24 vieta (2014 m. – 26, 2013 m. – 27, 2012 m. – 26).
Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą Lietuva pakilo 7 pakopomis aukštyn ir užėmė 37 vietą (2014 m. – 44 vieta). Aukštas vietas Lietuva užima pagal moterų užimtumą (15), vietinių tiekėjų skaičių (16), eksporto dalį BVP (17), fiksuoto plačiajuosčio interneto vartotojų skaičių (17), importo dalį BVP (18), vietinės konkurencijos intensyvumą (18), matematikos ir gamtos mokslų ugdymo kokybę (20), turinčių vidurinį (21) ir aukštąjį išsilavinimą gyventojų lygį (21), pradinio išsilavinimo kokybę (22), geležinkelių infrastruktūros kokybę (23), interneto pralaidumą (23), mokslo ir gamybos bendradarbiavimą MTEP srityje (27), darbo užmokesčio ir našumo santykį (27 vieta).
Vyriausybės inf.