Lietuvos dailės muziejus Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis 2013–2015 m. įgyvendino projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“.
Palangos gintaro muziejus buvo įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. grafų Tiškevičių rūmuose, pastatytuose 1897 m. gražiausioje Palangos vietoje – parke, netoli legendinio Birutės kalno ir Baltijos jūros. Muziejaus įkūrimą inicijavo ir kaupti eksponatus pradėjo tuometis Lietuvos dailės muziejaus direktorius Pranas Gudynas, o pirmąją ekspoziciją sukūrė ir iki šiol ekspozicinius bei tiriamuosius darbus tęsia ilgametis muziejaus vadovas Romualdas Budrys. Pasak R. Budrio, prieš renovaciją Tiškevičių rūmai buvo apgailėtinos būklės, nes kapitalinė restauracija buvo atlikta tik 1957 m. Gintaro muziejaus veiklos laikotarpiu buvo naujinamas fasadas, keičiama stogo danga, bet visa kita buvo fiziškai ir morališkai susidėvėję. Muziejaus infrastruktūra nebuvo pritaikyta neįgaliųjų poreikiams. Lankytojų aptarnavimo zona buvo labai maža, trūko sanitarinių mazgų. Nuo 1963 m. Gintaro muziejų aplankė per 8 mln. žmonių. Norint išlaikyti augantį lankytojų skaičių, buvo būtina atnaujinti muziejaus infrastruktūrą, pritaikyti ją didelio srauto vienu metu (pavyzdžiui, iš kruizinių laivų) lankymui.
Įgyvendinus projektą, Palangos gintaro muziejus lankytojus pasitiko atnaujintuose grafų Tiškevičių rūmuose, kuriuose atkurti istoriniai eksterjerai ir interjerai, įrengtos naujos aristokratų rūmų menių (I a.) ir gintaro (II a.) ekspozicijos. Pasak naujos ekspozicijos autoriaus R. Budrio, po daugiau nei 100 metų rūmai vis dar stebina grakštumu, įspūdinga europinės vertės architektūros ir gamtinės aplinkos derme. Juk ją sukūrė du visuotinai pripažinti meistrai – parko kūrėjas Edouardas André (1840–1911) ir rūmų architektas Franzas Heinrichas Schwechtenas (1841–1924). Siekiant atkurti rūmų autentiką, teko ieškoti patikimų šaltinių. Palangos rūmų projektų techninių brėžinių ir piešinių archyvą pavyko surasti Berlyne, Slaptajame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz). Išsamų Palangos vasaros rezidencijos apibūdinimą yra pateikusi lenkų architektūros istorikė Małgorzata Omilanowska.
Antrajame muziejaus aukšte lankytojams pristatoma atnaujinta ir patraukli gintaro ekspozicija. Mažuosius muziejaus svečius ypač džiugina padidinamieji stiklai, kuriuos galima stumdyti ir taip įžiūrėti smulkiausias gintaro inkliuzų detales, taip pat intensyviai naudojami ir terminaluose veikiantys edukaciniai žaidimai. Įdomu tai, kad muziejaus rinkiniuose sukaupta per 30 tūkstančių eksponatų, tarp jų – apie 15 tūkstančių inkliuzų kolekcija, kuri yra viena didžiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių pasaulyje. Lietuvos dailės muziejus jau daugiau nei 50 metų ne tik renka, saugo, eksponuoja gintarą, bet ir atlieka mokslinius gintaro tyrimus. Taip pat daug dėmesio skiria dabarties gintaro meistrų, tęsiančių per daug amžių susiformavusias gintaro apdirbimo tradicijas, kūrybai. Nuolat rengiamos Lietuvos menininkų gintaro dirbinių parodos, vertingiausi autorių darbai papildo muziejaus fondus.
Muziejaus lankytojų patogumui iš esmės pakeista aptarnavimo zonos infrastruktūra: naujai įrengtas cokolinis aukštas, kuriame yra kasa, drabužinė, sanitariniai mazgai, motinos ir vaiko kambarys, taip pat sukurtas muziejuje visus metus dirbsiantis ir atskirai nuo muziejaus ekspozicijų galintis funkcionuoti Baltijos jūros šalių kultūrinių susitikimų, meno renginių bei edukacijos centras. Naujai įrengta renginių salė konferencijoms, seminarams, koncertams, įsigyta visa reikalinga technika. Į muziejų gali patekti neįgalieji – tam pritaikytas keltuvas lauke bei liftas viduje, jungiantis cokolinį aukštą su abiem ekspozicijų aukštais.
Atsinaujinęs ir išgražėjęs Palangos gintaro muziejus laukia visų naujovėmis dar nespėjusių pasidžiaugti lankytojų kasdien nuo 11 iki 17 val., sekmadieniais – nuo 11 iki 16 val. Nedirba tik pirmadieniais.