Stiprus nerimas, galvos svaigimas, mirties baimė – tai tik keletas panikos simptomų, kurie atsiranda visai netikėtai ir sutrikdo kasdienį žmogaus gyvenimą ilgam laikui.
Medicinos specialistai pastebi vis daugiau panikos paveiktų žmonių. Ir nors ši liga paplitusi tarp abiejų lyčių asmenų, nustatyta, kad moterys suserga du–tris kartus dažniau nei vyrai.
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos psichiatrės Tamaros Kuntelijos-Plieskės, pagalbos dažniausiai ieško jauni, aktyvūs, ambicingi, žavūs žmonės. Nors ši problema gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, dažniausiai panikos atakos ištinka 18–45 metų amžiaus žmones.
Būsena ar liga?
T. Kuntelija-Plieskė pabrėžia, kad panikos ataka ir panikos sutrikimas yra kiek skirtingi dalykai. Panikos ataka yra būsena, kuri gali pasireikšti vieną ar kelis kartus gyvenime po labai stiprių išgyvenimų, streso ir praeiti išsisprendus sunkiai emocinei situacijai. Tai yra ūmi, labai intensyvi baimės būsena, kuriai būdingas stiprus širdies plakimas, dusulys, silpnumas, galvos svaigimas, rankų ir kojų aptirpimas, mirties baimė.
„Tačiau reikia atkreipti dėmesį: jeigu panikos atakos vis kartojasi, atsiranda kitos atakos laukimo nerimas ir vengiama situacijų, kuriomis anksčiau pasireikšdavo panikos atakos, ir visa tai labai riboja normalų žmogaus gyvenimą, kenčia gyvenimo kokybė, tada mes jau kalbame apie panikos ligą“, – sako gydytoja.
Simptomus painioja su širdies ligomis
T. Kuntelija-Plieskė teigia, kad pacientai labai dažnai kreipiasi į gydytojus psichiatrus po to, kai jie atvežami į priėmimo skyrių su greitąją pagalba dėl širdies ligų įtarimų, mat panikos atakos simptomai klaidina. „Žmonės išsigąsta, nes panikos atakos metu ima labai intensyviai plakti širdis, tad jie kreipiasi į kardiologus, o atlikus tyrimus paaiškėja, kad širdies sveikatos problemų nėra“, – sako gydytoja.
Žmonėms, nepatyrusiems panikos atakų, labai sunku suvokti pacientų išgyvenamą siaubą, kurį galima palyginti su užpuolimu, kai patiriama stipri baimė, džiūsta burna, smarkiai plaka širdis ir norisi kuo greičiau išsigelbėti. Bet panikos apimtas žmogus išgyvena šias fiziologines reakcijas vėl ir vėl, nors realus pavojus jam negresia.
Panikos atakas gali išprovokuoti neišsikalbėjimas, emocijų kaupimas savyje. Sergantiems žmonėms sunku išreikšti neigiamas emocijas, pyktį, nes jiems atrodo, kad pykčio emocijų išreiškimas gali būti nesuprastas, todėl jie arba neigia pyktį, arba sulaiko emocijas savyje. Sergantieji nori gauti pagalbą, tačiau kartu nori išlikti nepriklausomi.
Atakų pasikartojimą dažniausiai išprovokuoja situacijos, kuriomis žmogus patiria neigiamas emocijas ir jų neįsisąmonina. Po kurio laiko tie neigiami jausmai atsinaujina ir sukelia panikos atakos simptomų – suintensyvėjusį širdies plakimą, oro trūkumą, galvos svaigimą.
„Panikos atakos dažniausiai įvyksta po stresinės situacijos, kuriai įtaką daro stiprūs emociniai išgyvenimai. Tai gali būti vienas ar keli epizodai, kurie gali ir nesukelti tarpinių sutrikimų, nerimastingo priepuolio laukimo. Tačiau reikia susirūpinti, jei žmogus nebegali gyventi taip, kaip anksčiau, nori atsiskirti nuo visuomenės, bijo viešų vietų“, – pasakojo T. Kuntelija-Plieskė.
Įtakos turi genetika
Panika yra viena labiausiai mokslininkų tiriamų ligų. Sergančiųjų visame pasaulyje – keli procentai. Atrasta daug veiksnių, kurie daro įtaką panikos ligos atsiradimui. Mokslininkai ištyrė stiprų genetinį polinkį tarp šeimos narių sirgti šia liga: kai kurių autorių duomenimis, jis siekia net iki keturiasdešimt procentų atvejų. Nėra paveldimas vienas konkretus genas, tačiau paveldimas polinkis sirgti, nes pastebėta, kad tam tikrų genų kombinacijos daro įtaką šios ligos atsiradimui. Tačiau jei nėra papildomų psichologinių, socialinių aspektų, ši liga gali ir neišsivystyti.
Šią ligą bandyta aiškinti ir neurocheminės disfunkcijos modeliu, kai pastebėta, kad neuromediatorių – biologiškai aktyvių medžiagų galvos smegenyse – receptoriai neteisingai reaguoja į jiems siunčiamus signalus. Psichoanalitikai taip pat bandė suprasti, kas vyksta sergančio žmogaus pasąmonėje.
Pasak gydytojos, įdomu yra tai, kad psichoanalitinės teorijos atstovai, atlikę sistemines apžvalgas, nustatė tokius pat pacientų bruožus: visi pacientai save apibūdino kaip drovius, turėjusius baimių, jautrius, o savo tėvus ar juos auginusius žmones jie prisimindavo kaip piktus, kontroliuojančius, kritikuojančius; jie visi jautė diskomfortą išreikšdami savo pyktį, jų savivertė buvo sumažėjusi, panikos atakas sukeldavo situacijos, kuriomis kildavo nusivylimo jausmas arba apmaudas.
Būtina išsiaiškinti priežastis
Nustačius panikos ataką ar ligą, skiriamas medikamentinis ir kognityvinės elgesio terapijos gydymas. Vaistai mažina nerimą, juos vartojant panikos simptomai silpsta ir palaipsniui išnyksta. Tačiau šis gydymas duoda gerą, bet trumpalaikį rezultatą. Kad būtų užkirstas kelias tolesnei ligos eigai, siekiant ilgalaikių rezultatų, rekomenduojama atskleidžiamoji psichoanalitinė psichoterapija, kurios metu siekiama išsiaiškinti tikrąsias panikos atakos priežastis, vidinius konfliktus, netinkamai išreiškiamą pyktį. Negydant ir nieko nekeičiant savo gyvenime, panikos atakos gali kartotis, simptomai paūmėja bei apriboja normalų žmogaus funkcionavimą ir skatina tolesnę socialinę izoliaciją.
Nė vienas iš mūsų nesame apsaugotas nuo panikos atakų, todėl, pajutus nerimą keliančių simptomų, gydytojai psichiatrai kviečia kreiptis pagalbos ir užkirsti kelią būsenos blogėjimui.
Dovilė Joneliūnienė