Rugpjūčio 17 dieną 16 val. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) atidaroma jungtinė menininkių iš Lietuvos ir Turkijos paroda „Išsižadant baimės ir nevilties. Marškiniai-talismanai“.
Parodos ekspozicija turi priešistorę, kai bendra Lietuvos ir Turkijos menininkių komanda, siekdama atkreipti dėmesį į visuotinę smurto prieš moteris problemą, pakvietė kuo daugiau moterų paremti viena kitą bent simboliniu veiksmu – padovanoti savo senus nebereikalingus baltus marškinius ar palaidinę.
Iš viso projekte dalyvavo 65 moterys iš Turkijos regionų Izmiro, Stambulo, Antalijos, Hatajaus, Vokietijos Eseno, taip pat Lietuvos miestų: Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno. Surinkti marškinėliai buvo sukarpyti ir persiūti į simbolinius apsauginius marškinius.
Ekspoziciją sudaro 21 tekstilės meno kūrinys: kiekvienas iš jų pasakoja vis kitą istoriją. Jie išmarginti turkų ir lietuvių liaudies dainų, raudų ištraukomis, maldomis, pagalbos šauksmą ir skausmą reiškiančiais žodžiais, taip pat naudojami smurto prieš moteris statistikos duomenys.
Dar iki islamo paplitimo Anatolijos regione, Turkų senojoje kultūroje, apsauginiai marškiniai-talismanai užėmė svarbią vietą žmogaus gyvenime. Juos vilkintis asmuo apsisaugodavo nuo ligų, priešų ar nelaimių, o ligonį aprengus tokiais marškiniais tikėtasi greito išgijimo. Nors šiandien ši tradicija išnykusi, muziejuose galima išvysti ne vieną marškinių-talismanų, kadaise dėvėtų tiek vyrų, tiek moterų, pavyzdį.
Kad įgytų magiškų galių, marškiniai buvo siuvami pagal griežtas taisykles. Pirmiausia iš tam tikro audinio – dažniausiai iš baltos medvilnės – sukerpami marškiniai, vėliau išmarginami maldos žodžiais, papuošiami magiškais simboliais ir tik tada susiuvami į vientisą drabužį. Maldos žodžiai, ištraukos iš Korano, eilėraščiai, užkalbėjimai ir pan. buvo komponuojami į kvadratus, trikampius ar kitas geometrines figūras.
Kaip atkreipia dėmesį parodos iniciatorės – Elvan Özkavruk Adanır ir Jovita Sakalauskaitė-Kurnaz, beveik kas antra lietuvė ir kas trečia europietė patiria fizinį ir / arba seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Tai – 62 milijonai moterų. Remiantis apklausomis, net 67 % nuskriaustųjų apie smurtavimo atvejus nepranešė policijai ar kitai organizacijai.
Šioje parodoje eksponuojami tekstilės darbai sukurti siekiant ne tik simboliškai apsaugoti moterį, bet ir dar kartą atkreipti dėmesį į kraupius smurto atvejus, šokiruojančius statistikos duomenis, kurie kiekvienai kenčiančiai moteriai yra ne tiesiog skaičiai, o asmeniškai išgyvenamas skausmas ir bejėgiškumas. Nors XXI amžiuje moterys neišvengia smurto ir prievartos, belieka tikėtis, kad vieną dieną joms nebereikės apsauginių marškinių.
Ekspoziciją galima apžiūrėti iki rugsėjo mėnesio darbo dienomis.
Kauno kolegijos inf.