Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui, Vytautas Mačiulaitis įgyvendina savyje ilgai brandintą svajonę – padėkoti kovojusiems už Nepriklausomybę – už LAISVĘ. Įnešti ir savo dalį į lietuvybės puoselėjimą – juk galima kovoti ir ne tik su ginklu, bet ir su idėja. Jo rengiama nemokama fotografijos paroda, kuri vyks nuo 2017 m. kovo 10 iki gegužės 1 dienos Architektų namuose (Vilniaus g. 22, Kaunas), apima Lietuvos kūrėjus savanorius ir pokario ginkluotą rezistencijos pasipriešinimą.
Važinėdamas iš vietos į vietą, kuriose kovėsi Lietuvos savanoriai, Vytautas sekė savo senelio, Lietuvos kūrėjo savanorio, Mato Mačiulaičio pėdomis. Jam labai svarbus buvimas savanorių kovų vietose. „Žvelgdamas į vietoves ir apylinkes, įsivaizduoju dirvone įspaustas senelio pėdas ir jaučiu jo buvimą laike, girdžiu alsavimą, nusivylimą, raginimą, pergalingą šauksmą“, – sako parodos autorius. Tose vietose Vytautui teko gulėti kniūbsčiam, kaip ir kovotojams. Tik nutaikęs laikė ne šautuvą, o fotoaparato objektyvą. Gulėdamas jautė ir grindinio, ant kurio gulėjo išniekinti partizanai, kietumą. Į jį taip pat žiūrėjo žmonės, tik jau kitu laiku – laisvės laiku.
Kodėl kapai, kodėl kryžiai? Jau nėra nė vieno gyvo Lietuvos kūrėjo savanorio ir tik keletas gyvų ginkluotos rezistencijos partizanų. Nerasime didesnės relikvijos už vietą, kurioje jie ilsisi. Tai vieta, kur yra būtent tas žmogus, kuris gynė savo tėvų žemę. Toje vietoje galime užčiuopti laisvės sakralumo idėją.
Autorius įžvelgia ir edukacinę parodos prasmę. Jis kalba, kad kova už laisvę buvo apėmusi visą Lietuvą. Visa jos žemė sulaistyta kovotojų už laisvę krauju. Ir jų kapų yra visoje Lietuvoje. Kiekviena Lietuvos vieta išaugino savo gynėjus. Jo nuomone, per mažai įvertinta ir primiršta gynėjų auka ir atsidavimas. Žmonės primiršę prasmę ir kokią kainą kovotojai sumokėjo už laisvę. Galbūt kai kurie iš lankančiųjų šią parodą gyvena netoli jų kapų ir sužinoję, kur jie palaidoti, domėsis, aplankys, pagerbs, sutvarkys. O kas negali nuvažiuoti – pamatys čia. Kuo labiau juos prisiminsim, tuo stipriau jie bus gyvi mūsų atmintyje.