Lietuvos dailės muziejus lapkričio 10 d., antradienį, 18 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaro parodą „Kvietimas į pokylį. 1915–2015“, kurioje rodoma 100 gražiausių vakarinių suknelių iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos (paroda vyks iki 2016 m. gegužės 10 d.). Parodą atidarys kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Atidarymo renginyje dalyvaus tik turintieji kvietimus.
Pasak Aleksandro Vasiljevo, „kas gali būti romantiškiau ir ko galima trokšti labiau už kvietimą į pokylį? Čia susilieja muzika ir šokis, kvepalų aromatas ir akių spindesys, taftos šnaresys ir blizgučių mirgėjimas, tiulio migla ir įmantrūs nėrinių piešiniai. Per pastarąjį amžių šimtai dizainerių ir siuvėjų bandė patenkinti išrankiausių klienčių skonį, kurdami šį neprilygstamą aukštosios mados drabužį – vakarinę suknelę, kuri visada žavėjo ir žavės žiūrovus, – juk ji yra tikras moteriškos laimės įsikūnijimas ir simbolis.“
Pokylių tradicija susiformavo dar viduramžiais, kai Italijos, Prancūzijos ir Anglijos dvaruose buvo pradėtos rengti puotos su muzika ir šokiais. XX a. pradžioje madingas tampa argentinietiškas tango, vėliau – braziliškas tango, kvikstepas ir fokstrotas. Po Pirmojo pasaulinio karo pobūviai iš pompastiškų iškilmių salių persikėlė į šokių ir naktinių klubų sales, jas užliejo amerikietiško džiazo garsai. Art deco mada tiesiogiai atspindėjo moterų emancipaciją. Šiuo laikotarpiu madingos smulkiais karoliukais, stiklo karoliukais ir blizgučiais siuvinėtos muslino suknelės, prie kurių avimi gerai koją apgulantys bateliai su dirželiais, kad būtų patogu šokti tada į madą atėjusį čarlstoną.
XX a. 3 deš. pab.–4 deš. pradžioje vakariniame vyrų garderobe atsiranda smokingas, moterų aprangoje taip pat įvyksta pokyčių – vakarinės suknelės pailginamos iki grindų, sugrįžta natūrali juosmens linija. Tuo metu išgarsėja vakarinių suknelių kūrėjos dizainerės Elsa Schiaparelli, Gabrielle Chanel, Madeleine Vionnet. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pokylių sumažėjo, bet jie vis dar buvo rengiami. Šiuo laikotarpiu mados pasaulyje dažnai tariami dizainerių Maggy Rouff, Lucieno Lelongo, Cristobalio Balenciagos, Jeanne Lanvin, o kiek vėliau Paryžiuje – Christiano Dioro ir Pierre‘o Balmaino vardai. Niujorke tuo metu šlovės spinduliuose maudėsi neprilygstamoji Valentina – iš Kijevo kilusi amerikiečių dizainerė Valentina Sanina-Schlee. Karo pabaiga ir kareivių demobilizacija atgaivino pokylių sales. 1947 m. Dioras moterims pasiūlė viliojantį New Look įvaizdį, jo sukurti platūs tiulio sijonai buvo tartum specialiai siūti pokyliams. Šeštame dešimtmetyje pamėgtos itin prabangios, įspūdingos vakarinės suknelės – labai moteriško silueto, pasiūtos iš švelnių, šiltų spalvų audinių.
Revoliucingame septintajame dešimtmetyje jaunimas susidomi kosmoso tema ir su ja susijusia aprangos stilistika, naujais šokiais – tvistu ir šeiku. Be to, populiarumo aukštumas pasiekia mini sijonai. Įsigalėjus naujam gyvenimo būdui, pokylių žavesys blėso, jų buvo rengiama vis mažiau. Sparčiai ėmė populiarėti iškilmingos ceremonijos ant raudonojo kilimo – Kanų kino festivalio apdovanojimų iškilmės, „Oskarų“ teikimo ceremonija Holivude ar „Cezario“ kino premijų teikimas Paryžiuje. Taigi senosios pokylių suknelės palaipsniui ima virsti moderniomis, bet ne ką mažiau įspūdingomis iškilmingų ceremonijų suknelėmis.
Vakarinių retro stiliaus drabužių sugrįžimas aštuntajame dešimtmetyje siejamas su Yves Saint Laurent‘o vardu, tuo metu atsiradęs naujas – disko – stilius ne tik pasiūlo naujų muzikinių motyvų, bet ir sužadina norą išsiskirti, sužibėti. XX a. 8 deš. pab.–9 deš. pradžios suknelės, nusėtos blizgučiais ir smulkiais karoliukais, buvo paskutinį kartą šiame šimtmetyje buržuazinėms vertybėms atiduota duoklė.
XX a. pabaigoje į madą ateina ekologija, minimalizmas, o kiek vėliau – maksimalizmas. Šiuo laikotarpiu prabangių vakarinių drabužių kūrėjų pasaulyje garsėja Oscaras de la Renta, John Galliano, Alexanderis McQueenas, Vivienne Westwood, Karlas Lagerfeldt‘as ir kiti. Dėl blėstančio susidomėjimo iškilmingais pokyliais į didžiąją madą atėjusi krizė, pinigingų klientų stoka dizainerius paskatino gerokai supaprastinti vakarinių suknelių asortimentą ir kurti pramonines kolekcijas (prêt-à-porter). Tačiau jaunieji mados kūrėjai nenuleido rankų, jie viliasi, kad aukštosios mados klestėjimo laikotarpis sugrįš, ir kuria prašmatnias sukneles. Daug jų eksponuojama naujoje parodoje, surengtoje Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje.
Organizatorių inf. ir nuotr.