Stiprėjant globalizacijai ir taip išsitrinant valstybių sienoms darbo rinkoje, vis daugiau lietuvių siekia karjeros tarptautinėse įmonėse užsienio šalyse. Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. užsienyje gyveno daugiau nei 619 tūkst. lietuvių. Daugiausia jų įsikūrę Europoje – daugiau nei 502 tūkst., taip pat Šiaurės Amerikoje – beveik 85 tūkst. Dažniausia vykimo į užsienį priežastis jau kurį laiką yra darbas. Patirtimi apie tarptautinės karjeros subtilybes dalijasi pripažinti savo sričių profesionalai – Lina Tolvaišaitė, Petras Vaičius ir Tomas Korganas.
Visi trys pasaulio lietuviai jau ilgą laiką gyvena užsienyje, karjeros aukštumų siekia tarptautinėse įmonėse. Lina Tolvaišaitė – investicijų į privačias įmones besivystančiose šalyse specialistė. Ji dirba Tarptautinėje finansų korporacijoje (IFC) Pasaulio banke. Šiuo metu daugiausia laiko praleidžia Nairobyje, Kenijoje. Čia specializuojasi investavimo į maisto pramonės įmones Afrikoje srityje. Prieš tai L. Tolvaišaitei teko dirbti Europoje, JAV ir Pietų Afrikos Respublikoje. Petras Vaičius konsultuoja įmones ir privataus kapitalo fondus „Bank of America Merrill Lynch“ investicinės bankininkystės departamente, taip pat turi darbo Londone, Maskvoje ir Niujorke patirties. Tomas Korganas užsienio įmonėse dirba jau daugiau nei septyniolika metų. Jo sritis – verslo įmonių vystymas, susijungimai ir įsigijimai (M&A). Šiuo metu T. Korganas dirba tarptautinėje įmonėje „Severstal“. Nors pagrindinė darbo vieta yra Rusija, jis projektus vykdo visuose pasaulio žemynuose.
T. Korganas, L. Tolvaišaitė ir P. Vaičius yra profesinės mentorystės programos „LT Big Brother“ mentoriai – savo patirtimi dalijasi su motyvuotais jaunais lietuviais visame pasaulyje.
Paskata išvykti – noras siekti daugiau
Dažniausios lietuvių išvykimo į užsienį priežastys yra socialinės ir ekonominės – tautiečius motyvuoja didesni atlyginimai, platesnės darbo perspektyvos. L. Tolvaišaitė teigia, kad pagrindinės priežastys, lėmusios jos sprendimą išvykti, buvo noras tobulėti profesinėje srityje ir geriau pažinti pasaulį: „Norėjau gauti tarptautinės patirties, išmokti užsienio kalbų, kurios vėliau padėtų gauti perspektyvų darbą. Taip pat buvo tiesiog įdomu pažinti pasaulį ne tik keliaujant, bet ir dirbant kitose šalyse, iš jų mokytis, pažinti kultūrą ir gyvenimo būdą“, – pasakoja L. Tolvaišaitė.
Savęs realizavimas – vienas svarbiausių žmogiškųjų poreikių, kurį patenkinti tikimasi profesinėje veikloje. Lietuvos darbo rinka ne visada suteikia galimybių tai padaryti – kai kurių specialistų šalyje tiesiog nereikia, o kartais ir nėra kam parengti tam tikrų sričių profesionalų. „Kad noriu tarptautinės karjeros, apsisprendžiau gana anksti, mokydamasis ekonomikos Lietuvoje. Labai greitai supratau, kad čia verslo neišmoksiu. Nes tais laikais patys dėstytojai mokėsi kartu su mumis ir to neslėpė. Aš pagalvojau, kad galėčiau paieškoti geresnių perspektyvų. Nuo to viskas ir prasidėjo – išvažiavau mokytis į Suomiją. Baigęs norėjau tęsti toliau, įgyti praktikos, o ne iš karto grįžti į Lietuvą. Neturėdamas praktikos jaučiausi mažai ką galintis čia parvežti“, – prisiminimais apie sprendimą išvykti dalijasi T. Korganas.
Kelionės ir tarptautinė aplinka – neatsiejama didžiųjų įmonių dalis
Tarptautinės įmonės savo darbuotojams užtikrina didelę veiklos įvairovę, iš jų tikisi globalaus ir atviro požiūrio į vykdomą darbą. Dažniausiai karjera užsienyje neatsiejama nuo nuolatinių kelionių, naujų kultūrų pažinimo: „Projektai vykdomi visuose pasaulio žemynuose. Tad keliauji, susitinki su skirtingais žmonėmis, kurių gyvenimas visai kitoks. Įdomu taip plėsti žinias“, – teigia T. Korganas. Jam pritaria ir P. Vaičius, kuris komandiruotėse praleidžia beveik pusę savo laiko.
L. Tolvaišaitė sako, kad darbas užsienio šalyse tiesiogiai susijęs ne vien su kelionėmis, vienas pagrindinių jo bruožų – bendradarbiavimas su kolegomis iš skirtingų šalių: „Manęs vis dar nenustoja žavėti darbas Pasaulio banko tarptautiniame kolektyve. Per kiekvieną, net ir mažą, susitikimą prie stalo sėdi ir diskutuoja žmonės iš penkių žemynų. Tokio lygio tarptautinės darbo patirties neteko įgyti nė vienoje pasaulinėje įmonėje“, – sako L. Tolvaišaitė.
P. Vaičiaus nuomone, lietuviai turi daug pranašumų, nes yra labai mobilūs. Pavyzdžiui, įvertinus šalies dydį, gerokai daugiau tautiečių, palyginti su latviais, estais, čekais ar kitomis tautomis, dirba prestižinėse įmonėse Londono Sityje.
Studijos ir praktika – kelias į tarptautinę karjerą
Nesvarbu, kokia yra tarptautinių įmonių veiklos sritis, dažniausiai patekimui į tokias įmones taikomi aukšti standartai, neužtenka vien didelio noro. T. Korganas pasakoja, jog vienas svarbiausių dalykų lietuviams, norintiems sukti tarptautinės karjeros keliu, – laikyti save pasaulio piliečiais, nepamiršti, kad, norint patekti į didelę įmonę, konkuruojama globaliu lygmeniu. Taip pat priduria specifinių žinių ir gebėjimų svarbą: „Turi mokėti vietinę kalbą šalies, į kurią važiuoji dirbti. Taip pat labai svarbu parodyti susidomėjimą konkrečia industrija, pademonstruoti, kad tu neatsitiktinai ten patekai, kad tai yra apmąstytas sprendimas.“
Jauniems žmonėms tiesiausias kelias į tarptautinę darbo rinką – sėkmingos studijos ir praktika dominančiose įmonėse ar organizacijose. L. Tolvaišaitė sako, kad praktikos labiausiai padeda suprasti, kurioje srityje ir kuriame regione tęsti karjerą, padeda palyginti darbo sąlygas įvairiose įmonėse. Jos nuomone, praktikos taip pat suteikia daug pasitikėjimo, išmoko kritiškiau vertinti siūlomas darbo vietas. Taip pat didelė praktikų nauda yra gauti rinkoje gerbiamų profesionalų rekomendacijų, susikurti stiprų CV. Šie dalykai vėliau padeda atverti duris į geras darbo vietas tiek Lietuvoje, tiek bet kur kitur pasaulyje.
Asmeniniai išbandymai
Dirbant tarptautinėse įmonėse tenka susidurti ne tik su profesiniais, bet ir su asmeniniais iššūkiais. Vienas jų – nuolatinės kelionės, kurios dažnai apsunkina bendravimą su artimaisiais. „Norint siekti karjeros tarptautinėje organizacijoje, neišvengiamai teks dirbti įvairiose šalyse, kraustytis iš vieno žemyno į kitą, palikti senus draugus, rečiau matytis su šeima. Tai priimtina ne visiems“, – sako L. Tolvaišaitė. Ji priduria, kad nauja gyvenimo ir darbo patirtis dažniausiai tai atperka, o šiuolaikinės technologijos palengvina bendravimą su esančiais toli žmonėmis.
T. Korganas pabrėžia tai, jog nesvarbu, kur būtum, visada esi užsienietis ir prisitaikymas kartais gali užtrukti: „Tai gali slėgti, nes užtrunka laiko prisitaikyti prie kiekvienos naujos kultūros. Iš pradžių būna susižavėjimas, vėliau jis praeina ir atsiranda naujos aplinkos atstūmimas.“ T. Korganas taip pat mano, kad per daug metų šis aspektas ima darytis savaime suprantamas, dėl to adaptuotis naujoje aplinkoje tampa vis lengviau.
Lietuviai užsienyje – nauda ar grėsmė?
Tai, kad iš Lietuvos į užsienį dirbti išvyksta nemažai kvalifikuotų specialistų bei jaunų motyvuotų žmonių, šalyje sukelia nemažai viešų diskusijų. Pagrindine problema laikoma tai, kad Lietuvoje nebėra kam dirbti ir vystyti šalies. Tačiau bėgant metams vis daugiau lietuvių grįžta. Oficialiais Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. grįžtančiųjų į Lietuvą skaičius buvo didžiausias per dešimtmetį – 25,9 tūkst. Taip tarptautinė patirtis prisideda ir prie geresnės ateities kūrimo čia, Lietuvoje. Tautiečiai į šalį grįžta su naujomis verslo, švietimo, kultūros idėjomis.
Petras Vaičius yra tvirtai įsitikinęs, kad kvalifikuoti užsienio lietuviai šaliai teikia vien naudą: „Dalis šių žmonių, taip pat ir daugelis mano pažįstamų, svarsto anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą, čia perkelti savo patirtį ir įgūdžius. Ne vienas jau taip ir padarė ir jau dabar palieka didžiulį įspaudą Lietuvoje.“ Jo nuomone, į Lietuvą grįžtantys darbo patirties užsienyje įgiję žmonės yra ilgalaikis modernizacijos ir judėjimo į priekį garantas.
Straipsnį parengė projekto „LT Big Brother“ organizatoriai. „LT Big Brother“ – unikali profesinės mentorystės programa, skirta Lietuvos jaunimui gauti patarimų studijų ir profesiniais klausimais iš lietuvių kilmės profesionalų visame pasaulyje.