Birštone vykstant tradicinėms tryliktosioms greitosios medicinos pagalbos medikų žaidynėms buvo pristatyta sėkmingai kitose šalyse veikianti mobilioji programėlė ir savanorių tinklas, kuris gali padėti sustojus širdžiai, iki atvyks medikai.
Žaidynių laimėtojos Kauno GMP komandos medikė Ingrida Tarasevičiūtė šią programėlę vertina kaip labai naudingą, kuri gali pakeisti situaciją iš esmės. Jai pritaria ir komandos nariai Vytautė Rimdzevičiūtė bei Laurynas Kiškis.
Mažųjų miestų kategorijoje laimėtoja tapo Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos komanda, o geriausią rezultatą svečių kategorijoje pasiekė Vokietijos raudonojo kryžiaus atstovai.
Skubiosios medicinos draugijos pirmininkas prof. Dinas Vaitkaitis kalbėdamas žaidynių atidaryme pasiūlė visiems pasitikrinti savo „Facebook’o“ paskyras mobiliuosiuose telefonuose, į kurias buvo nusiųstas informacinis filmukas apie savanorių tinklą ir mobiliąją programėlę AED Alert.
Naudojant analogiškas programėles ir pasitelkiant į pagalbą netoliese esančius žmones, kurie gavę pranešimus apie nelaimę atskuba teikti pagalbos iki medikų atvykimo, klinikinę mirtį išgyvena net 55 proc. staigios mirties aukų, o Lietuvoje geriausiu atveju – apie 8 proc.
Priežastis paprasta – sustojus širdžiai nepradėjus gaivinti sulig kiekviena minute išgyvenimo tikimybė mažėja po 10 proc., o medikai mūsų šalyje didžiuosiuose miestuose atvyksta per maždaug 10 min, į atokesnes vietoves – per 20 min. ir daugiau.
Žaidynių metu buvo atliktas unikalus Lietuvoje eksperimentas: slapta filmuota, kaip reaguoja miestelėnai gatvėje sukniubus žmogui. Praeiviai arba nereagavo, arba atliko veiksmus, kurie šioje situacijoje buvo visiškai nenaudingi: gausiai liejo vandenį ant, tikėtina, staigią mirtį patyrusio žmogaus, mėgino į burną kišti peilį, be to, ilgą laiką net nepaskambino greitosios medikams.
Žaidynių organizatorių atstovė ir teisėja gydytoja reanimatologė-anesteziologė Aida Mankutė teigia, kad šie rezultatai yra nuviliantys: „Galime daryti išvadą, kad jokios pagalbos iš aplinkinių nesulauksite: nė vienas žmogus nemėgino išsiaiškinti, ar žmogus sąmoningas, ar kvėpuoja, ir prireikus pradėti pradinį gaivinimą iki atvykstant medikams“, – sako A. Mankutė. Jai vienbalsiai pritarė ir žaidynių dalyviai, kurie įsipareigojo grįžę po renginio kuo plačiau skleisti žinią apie būtinybę mokyti žmones atlikti pradinį gaivinimą.
Nerijus Mikelionis, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos pirmininkas, teigė, jog nuo šiol daugiau dėmesio skirs visuomenės švietimui. „Mes, medikai, turime naujausią įrangą, esame pasiruošę sunkioms situacijos, bet su visuomenės pagalba mūsų darbo rezultatai būtų kur kas geresni“, – sakė N. Mikelionis.
Iš viso žaidynėse susirinko apie 300 dalyvių (40 komandų). 8 komandos atvyko iš kitų šalių – Kazachstano, Latvijos, Ukrainos, Vokietijos, Baltarusijos.
Kiekvienai komandai teko atlikti po septynias užduotis – dalyvauti masinės nelaimės vietoje, kurioje buvo imituojamas smurto protrūkis mokykloje, gaivinti pasikorusį žmogų ir neleisti nusižudyti jo draugei, priimti gimdymą ir išgelbėti kūdikį. Viena užduotis buvo netikėta – per vieną valandą kiekviena komanda turėjo apmokyti grupę moksleivių teikti skubią pagalbą ir tinkamai elgtis nelaimės akivaizdoje.
Vieną svarbiausių bei įspūdingiausių Lietuvos greitosios medicinos pagalbos renginių – žaidynes – organizuoja Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, Lietuvos skubiosios medicinos draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremalios medicinos katedra, medikų pasiruošimą vertina sertifikuoti Krizių tyrimo centro instruktoriai. Į žaidynes aktyviai įsijungė ir Šaulių sąjunga su taktinės medicinos instruktoriais.