Meninės vizijos tikrovėje, grojančio fortepijono skrodimas, kompiuterinio meno iškilimas ir nuopuolis – apie tai bus galima sužinoti Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus, garsaus kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus rengiamame atvirų paskaitų cikle.
Šešių paskaitų ciklas KTU prasidės lapkričio 6 d. ir truks iki gegužės mėnesio. G. Kuprevičiaus teigimu, mintis surengti tokias paskaitas visuomenei jo galvoje skambėjo jau seniai. „Visada norėjau universitete universaliu būdu sujungti įvairias kryptis – mokslą, meną, tyrimus, kūrybinę veiklą. Džiaugiuosi, kad galiu atvirų paskaitų ciklą skaityti idėjai pritarusiame KTU, kuriame siekiama mokslus artinti prie menų, o pastariesiems suteikti drąsesnį proveržį naujų technologijų link“, – pasakoja kompozitorius.
Kvies žvelgti į visumą
G. Kuprevičiaus įsitikinimu, kasdienybėje žmonės, ieškodami bet kokios gyvenimiškos problemos sprendimo, pamiršo žiūrėti į visumą, tyrinėti aplinką. Dėl to fizikai yra nutolę nuo meno, o menininkai nutolę nuo chemijos mokslo. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas savo mintį iliustruoja pavyzdžiu, kai pas mediką atėjęs žmogus skundžiasi ausies skausmu. Gydytojas tik ausį ir apžiūri, nors žmogus ant pado gali turėti nuospaudą, kuri spaudžia nervą, susijungiantį su ausimi.
„Juk tada reikia gydyti koją, kad neskaudėtų ausies. Žinoma, siaura žmogaus specializacija nėra blogai, bet jau pastebėta: visuminė analizė, platesnis akiratis, arba, kaip siūlo hermeneutika, tyrinėjamo reiškinio aplinka, dažnai geriau paaiškina esmę nei pats objektas. Tad ir sumanyta mūsų susitikimuose į meną pažvelgti technologo akimis, ne tik iškelti klausimų apie estetinę kūrinio vertę, bet ir menininko žvilgsniu pažvelgti, kaip jis suręstas, kokios technikos panaudotos toms estetinėms vertybėms tinkamai skleistis“, – paskaitų sumanymą atskleidžia maestro.
Virdulys – technologinis meno kūrinys
Paskaitų lankytojai galės įsitikinti, kad menas negali gyventi be technologijų taip pat, kaip ir technologijos yra visiška tuštuma, jei jose nedalyvauja menas. G. Kuprevičiaus teigimu, užtenka pasižiūrėti į virdulį, kuris yra technologinis įrenginys. „Jei jis savo dizainu primins traktorių, tai jo tikrai niekas nepirks. Kartu reikia įvertinti ir visas technologines savybes, nes gražaus, bet nepraktiško (o gal net ir neveikiančio) virdulio taip pat niekam nereikės“, – sako KTU profesorius.
Per pirmąjį paskaitų sezoną bus kalbama muzikos ir teatro, apimančio architektūrą, istoriją, technologijas ir daug kitų sričių, temomis.
Apie R. Wagnerį ir kompiuterį
Pirmojoje paskaitoje profesorius žada pasakoti apie garsų vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį ir meninių vizijų realizavimą įprastoje kasdienybėje. „R. Wagneris yra vienas kūrybinių „blūdų“, tačiau puikus pavyzdys, kaip meninės vizijos realizuojamos gyvenime: remdamasis savo kūrybiniais sapnais jis juk pastatė visą teatrą. Jo kūrybai įgyvendinti anuomet buvo pasitelkiami ne tik architektai, bet ir inžinieriai“, – pasakoja pašnekovas.
Vienoje iš paskaitų bus kalbama ir apie kompiuterinį meną – jo spindesį ir skurdą. G. Kuprevičiaus teigimu, dabar jau nieko nenustebinsi kompiuterine instaliacija muziejuje.
„Pastebiu, kad šiandien kompiuteris stoja į tokią pat įrankių gretą, kaip plaktukas, kirstukas ar rašymo priemonės. Jis pats jau nėra meno kūrinys, kaip buvo kurį laiką, ir mes jį fetišavome – esą kompiuteris gali viską padaryti pats“, – sako G. Kuprevičius.
Minėtos kompiuterinės instaliacijos dabar muziejuose tiesiog tiražuojamos, tačiau lankytojai pro jas praeina jų net nepastebėdami. O štai jauni kompozitoriai natas vis tiek rašo su pieštuku, dailininkai tapydami naudoja ranką, o ne kompiuterio pelę, nors piešia ant kompiuterinių paviršių, kurie jų piešinį iš karto perkelia į skaitmeninį formatą.
Gyvo instrumento skrodimas
Intriguojanti ir paskutinės paskaitos tema – muzikos instrumentų vivisekcija. Vivisekcija – dar gyvo organizmo skrodimas siekiant išsiaiškinti, kaip veikia tam tikros jo sistemos tarpusavyje. „Juk sugedusio instrumento ardymas neparodys, kaip jis skamba: ardydamas tik veikiantį instrumentą gali matyti, kaip jis veikia. Daug žmonių net neįsivaizduoja, kaip fortepijonas atrodo viduje, tad šia vivisekcija bandysime pasižiūrėti į gyvo instrumento kūną“, – sako G. Kuprevičius.
Profesorius tikisi, kad žmonės ras drąsos ateiti į jo paskaitas, mat šiais masinės informacijos laikais dažnai manoma, kad viską galima pasižiūrėti ir sužinoti vėliau internete. Deja, gyvenimas praeina, o žmogus taip ir nepasižiūri ir lieka nesužinojęs.
„Tai bus autorinės paskaitos, keliančios diskusiją, – čia nerasite sausų faktų pateikimo. Labai kviesčiau tuos, kurie domisi menu, meno ir mokslo sinteze. Galiu drąsiai tvirtinti, kad lankytojai išgirs tokių dalykų, kurių net neįsivaizdavo egzistuojant ir net nėra sapnavę“, – tvirtina pusmetį su lankytojais KTU bendrausiantis kompozitorius.
Atvirų paskaitų ciklas ketvirtadieniais su G. Kuprevičiumi vyks KTU III rūmų (Laisvės al. 13) 6 aukšto salėje nuo 18 iki 19.30 val.:
2014 lapkričio 6 d. – „Richardo Wagnerio technikos labirintuose“;
2014 gruodžio 4 d. – „Liturginės muzikos matrica. Kalėdų laikas“;
2015 vasario 5 d. – „Elektronikos spindesys ir skurdas“;
2015 kovo 5 d. – „Kultūrų technologijų kultūra“;
2015 balandžio 2 d. – „Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas“;
2015 gegužės 7 d. – „Ne tik muzikos instrumentų pjūvis“.
KTU