Per pastaruosius du dešimtmečius Norvegija tapo viena populiariausių šalių tarp Lietuvos
emigrantų. Tūkstančiai mūsų tautiečių ten įsitvirtino, dirba stabiliai, uždirba gerokai daugiau nei
vidutinis lietuvis ir noriai investuoja į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje – tiek kaip ilgalaikę gyvenimo
perspektyvą, tiek kaip finansinį saugiklį.
Vis dėlto, kai šie žmonės kreipiasi į bankus ar kredito unijas Lietuvoje dėl paskolos būstui, susiduria
su specifiniais reikalavimais, kurie skiriasi nuo tų, kurie taikomi dirbantiesiems Lietuvoje.
Tai nereiškia, kad paskolos dirbantiems užsienyje negalimos. Tikrai jas gauti įmanoma, tik dažnai
reikalavimai kiek didesni.
Norvegija – finansiškai stiprus, bet rizikingesnis regionas?
Dirbančiųjų Norvegijoje finansinė padėtis dažnai būna geresnė nei daugelio Lietuvos gyventojų:
atlyginimai didesni, darbo sąlygos geros, o socialinės garantijos – plačios. Kredito įstaigos vertina ne
tik pajamų dydį, bet ir galimybę užtikrintai valdyti paskolą ilguoju laikotarpiu, ypač kai:
□ žmogus nedeklaruoja gyvenamosios vietos Lietuvoje,
□ pajamos gaunamos kita valiuta (NOK, o ne eurais),
□ yra sunku pasiekti skolininką dėl geografinės padėties.
Dėl šių veiksnių paskolos išdavimas tampa sudėtingesnis, net jei formaliai viskas atrodo tvarkinga.
Bankai ir kredito unijos privalo vadovautis atsakingo skolinimo nuostatomis, o tai reiškia, kad turi
būti įvertinta ne tik dabartinė, bet ir ilgalaikė rizika.
Valiutų rizika – pagrindinis skirtumas
Pagrindinis veiksnys, dėl kurio dirbantiesiems Norvegijoje taikomi kitokie reikalavimai – tai valiutos
rizika.
Norvegijos krona nėra euro zonos valiuta, todėl:
□ paskolos įmokos skaičiuojamos eurais,
□ bet pajamos gaunamos NOK, kuri gali svyruoti valiutų rinkoje,
□ ilgainiui, jei NOK susilpnėja, realus mokėjimų santykis tampa didesnis, nei buvo planuota.
Kad sušvelnintų šią riziką, kredito įstaigos dažnai apskaičiuoja pajamas konservatyviai, taikydamos
„nuolaidą“ valiutai, pavyzdžiui, vertina tik 80–90 % realios sumos, kad būtų įvertintas galimas kurso
svyravimas. Šis skaičiavimas gali reikšmingai paveikti paskolos sumą, kurią galiausiai galima gauti.
Dokumentacijos iššūkiai
Nors Norvegijoje dauguma lietuvių dirba legaliai, o sistema – skaidri, praktikoje paskolai gauti
nepakanka tik parodyti atlyginimą banko išraše.
Reikia įrodyti:
□ Darbo sutarties pobūdį – pageidautina neterminuota, su nuolatiniu darbo grafiku.
□ Pajamų stabilumą – dažniausiai prašoma 6–12 mėnesių pajamų istorijos.
□ Mokesčių mokėjimą – Skatteetaten ataskaitos ar metinės pajamų deklaracijos.
□ Deklaruotą gyvenamąją vietą – Lietuvoje ar užsienyje.
□ Kredito istoriją – jei anksčiau turėta paskolų ar įsipareigojimų Lietuvoje.
Be to, kai kurios Norvegijos darbovietės nėra linkusios išduoti raštiškų pažymų anglų ar lietuvių
kalba, o tai gali uždelsti paskolos procesą. Kai kuriuose sektoriuose (pvz., statybose ar žemės ūkyje)
dažni laikini kontraktai ar darbai per agentūras. Tai nelaikoma patikimomis ilgalaikėmis pajamomis,
net jei per mėnesį uždirbama daug.
Kredito unijos – daugiau lankstumo, mažiau formalumo
Bankai šiose situacijose dažnai vadovaujasi griežtais algoritmais ir formaliomis taisyklėmis. Jei
dokumentas ne pagal šabloną – vertinimas neigiamas. Tuo tarpu kredito unijos siūlo lankstesnį,
labiau žmogišką požiūrį, ypač regionuose.
Jų privalumai:
□ Unijos dažnai nagrinėja ne tik skaičius, bet ir žmogaus planus, ryšį su Lietuva, šeimos
situaciją.
□ Galimybė pateikti alternatyvius dokumentus, pavyzdžiui, banko išrašus vietoj oficialių
darbdavio pažymų.
□ Paskolos suteikimas regionuose, kur bankai paskolų neteikia arba jas riboja dėl žemos NT
vertės.
□ Jei žmogus grįžta į gimtąjį miestelį, kur veikia unija, turima santaupų ar narių rekomendacijų
– tai gali turėti realios įtakos sprendimui.
Be to, kredito unijos dažnai bendradarbiauja su „Invega“ garantijų programomis, kurios leidžia
finansuoti emigrantus su mažesniu nuosavu įnašu.
Dažniausios priežastys, kodėl paskola gali būti atmesta
Net jei pajamos didelės, paskola gali būti nesuteikta dėl:
□ Trumpo darbo stažo Norvegijoje arba laikino kontrakto.
□ Nepilnos dokumentacijos ar neoficialių pajamų.
□ Neaiškaus gyvenimo plano – jei nesuprantama, ar žmogus grįš į Lietuvą.
□ Nekilnojamojo turto pirkimo ne „pagrindiniam gyvenimui“ – pvz., kaip investicija ar būstas
tėvams.
□ Blogos kredito istorijos Lietuvoje (net senų skolų ar įsiskolinimų).
Kaip pasiruošti, jei dirbate Norvegijoje ir norite paskolos
Lietuvoje?
Norint padidinti sėkmės galimybę:
□ Surinkite aiškius, verčiamus dokumentus apie savo pajamas, darbo sutartį, mokamus
mokesčius.
□ Numatykite aiškų tikslą ir planą: ar grįšite gyventi, ar turtas bus nuomojamas.
□ Kreipkitės ne tik į didžiuosius bankus. Apsvarstykite kredito unijas, ypač jei perkate NT
regionuose ar turite ryšį su konkrečia bendruomene.
Nors dirbantieji Norvegijoje dažnai turi puikias finansines galimybes, jų vertinimas Lietuvoje
reikalauja daugiau dokumentų ir dažnai susiduria su valiutų bei teisinėmis rizikomis.
Bankai tokiais atvejais dažnai renkasi atsargų požiūrį. Tuo tarpu kredito unijos tampa vis svarbesne
alternatyva, siūlančia lankstesnius sprendimus, žmogiškesnį požiūrį ir geresnį prisitaikymą prie
realios kliento situacijos.
Partnerio turinys