Pradinis / KARJERA / Patirties semiasi Švedijoje, kad kurtų verslą Lietuvoje

Patirties semiasi Švedijoje, kad kurtų verslą Lietuvoje

Niekam ne paslaptis, kad daug lietuvių savo svajonių karjeros siekia už Lietuvos ribų, matydami jiems priimtinas galimybes ir sąlygas. Tai visuomenėje yra vertinama dvejopai – kaip reikšminga netektis Lietuvai arba Lietuvos vardo garsinimas ir didžiavimasis mūsų tautiečių gebėjimu prasiskinti kelią pasaulyje. Viena iš sėkmingai karjeros siekiančiųjų svetur – 29 metų Eglė Gallneby, 4 metus gyvenanti Švedijoje. Mergina džiaugiasi savo tobulėjimu svetur, tačiau Lietuvos nepamiršta – ketina ateityje joje kurti verslą.

Patirties Danijoje įtaka karjerai

„Lietuva visada manyje, bet mano namai yra su mano vyru, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje būtume“, – sako IT konsultantė. Kaip teigia moteris, jos tikslas – nuolatinis tobulėjimas. Prie šio nenutrūkstamo proceso, be abejonės, prisideda ir darbinė bei gyvenimiška patirtis užsienyje. Tokios patirties siekimas prasidėjo dar tada, kai Eglė Lietuvoje studijavo informacines sistemas Vilniaus kolegijoje. Studijų metu ji išvyko į Daniją pagal „Erasmus“ programą ir suprato, kad magistro laipsnio sieks kurioje nors iš Skandinavijos šalių.

Atkakliai artėdama prie tikslo, mergina pasirinko tarptautines projektų valdymo studijas Švedijos Chalmerso universitete. Jas baigusi Eglė Švedijoje sėkmingai įsidarbino IT konsultante. Pasak lietuvės, darbo patirtis užsienyje padėjo tapti atviresnei naujovėms ir suprasti, kad sėkmę kuria žmonės, su kuriais dirbi. Be to, taip užmezgama kontaktų su užsienio įmonėmis, dalyvaujama daugybėje parodų ir mugių, kurių metu galima susitikti su dominančių įmonių atstovais.

Laisvė pasiekus rezultatą

IT konsultantės Švedijoje kasdienybė pasižymi nuolatiniu bendravimu su žmonėmis: susitikimai su įvairiomis projektų komandomis arba klientais, bendravimas su įmonėmis, potencialių klientų problemų aiškinimasis, darbų koordinavimas su įvairiais žmonėmis. Taip pat yra daug administracinio darbo: reikia rengti ataskaitas, atlikti sutarčių ir projektų aprašymų korekcijas. Eglė džiaugiasi, kad namus nuo darbo skiria tik 8 kilometrai, kuriuos kasdien įveikia dviračiu. 8 val. ryto ji jau būna darbe. Oficiali darbo pabaiga – 17 val., tačiau tai priklauso nuo darbų kiekio ir gebėjimo susiplanuoti dieną. IT specialistė džiaugiasi tuo, kad, anksčiau užbaigus darbą ir apie tai informavus viršininką, galima eiti namo: „Švedijoje svarbu rezultatas ir terminai, o Lietuvoje skaičiuoja minutes, nes daugumai svarbu, kada ateini į darbą ir kada iš jo išeini“, – prisimena Eglė. Kita vertus, ji nepamiršta akcentuoti, kad lietuviai dirba kruopščiai ir sąžiningai bei greitai, o švedai laisvi ir pusę dienos gali bendrauti su kolegomis prie kavos puodelio.

Daugiakultūrė aplinka tobulina

Natūralu, kad kitoje šalyje galima susidurti su situacijomis, kuriose didelį vaidmenį atlieka kultūriniai skirtumai. Tai, anot IT specialistės, dažnai matyti konfliktinėse situacijose susirinkimų metu: „Pietiečiai linkę vienas kitą kaltinti panašiai kaip lietuviai ir diskutuoja apie tai, kas įvyko, labai aršiai – kelia balsą ir gana arti kito žmogaus veido mosikuoja rankomis. Šiauriečiai yra ganėtinai ramūs: kas įvyko – tas įvyko, tad jie kelia klausimą, kaip toliau spręsti problemą.“ Eglė pasakoja, kad kultūriniai skirtumai neturi įtakos požiūriui į žmogaus klaidas darbo metu: „Konsultanto klaidos yra žmogiškas dalykas, bet ateityje reikėtų išvengti tos pačios klaidos. Todėl labai svarbu, prieš pateikiant kokius nors sprendimus, idėjas aptarti su kolegomis ar vadovais – jie dažnai duoda gerų patarimų ir padeda išspręsti keblią problemą.“

Lietuvė mano, kad kitų kultūrų ir kitokio išsilavinimo žmonės gali suteikti daug įdomių minčių ar sprendimų, apie kuriuos pats niekada nepagalvotum. Moteris, pasakodama apie sudėtingas situacijas dirbant IT konsultante užsienyje, pamini, kad, be pardavimo kursų bei tobulinimosi programavimo srityje, reikšmingas kalbos mokėjimas: „Būnant svečioje šalyje ilgiau nei 6 mėnesius, tikrai geriau išmokti vietinę kalbą. Švedai daug palankiau žiūri į užsieniečius, kurie moka nors švedų kalbos pagrindus. Tada atsiveria daugiau durų eiti pirmyn.“ Be to, labai svarbūs ir bendrieji komunikavimo įgūdžiai, kurie skatina produktyvesnį darbą ir artimesnius ryšius.

Ne motyvacinis laiškas, o skambutis

Švedijoje gyvenanti lietuvė užtikrintai sako, kad darbuotojui, norint įsitvirtinti užsienyje, labai svarbu mokėti save „parduoti“, o tam reikia kūrybingumo ir komunikabilumo. Ji priduria, kad jeigu galėtų atsukti laiką atgal, keistų prisistatymo darbdaviams pobūdį: „Niekam neįdomus motyvacinis laiškas. Sudominti Švedijos darbdavį galima paskambinus į įmonę, primygtinai sekretorės paprašius sujungti su vadybininku ar net pačiu direktoriumi ir taip gavus kvietimą į darbo pokalbį. Juos paperka savęs, kaip įmonei naudingo asmens, pristatymas keliais sakiniais, tada jie labiau paskatinami prisiminti siųstą CV ir motyvacinį laišką.“ Eglė sako, kad tokie asmenys Švedijoje daug patrauklesni nei pasyvūs ir daug laiko skiriantys aprašymams apie save.

Taigi, pasak pašnekovės, norint įsitvirtinti svečioje šalyje, rekomenduotina įgyti bent minimalios studijų ar gyvenimo užsienyje patirties ir suprasti, ar noras pradėti karjerą užsienyje yra pagrįstas. Po to pasiryžti dėl patirties nueiti unikalų savęs pateikimo kelią, išmokti vietinę kalbą ir priprasti prie daugiakultūrės darbo aplinkos.

Eglė turi tikslą, įgijusi patirties Švedijoje, kurti verslą Lietuvoje. Kaip sako pašnekovė, tarptautinė patirtis atveria akis ir praskaidrina protą.

Straipsnį parengė Algimantė Griciūtė

Firsty.lt

 

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top