Siekdamas teisingumo pasaulyje ir bandydamas koja kojon žengti su technologinėmis naujovėmis, Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas Paulius Klikūnas po studijų spėjo išbandyti skirtingus amplua, o norėdamas prisidėti prie kaimyninės šalies gerovės išvyko dirbti į Ukrainą. Čia turi galimybę panaudoti universitete įgytas žinias.
KTU esate baigęs informacinių technologijų studijų programą, vėliau darbavotės teisėsaugoje, o šiandien grįžote prie darbo, susijusio su technologijomis. Kodėl Jūsų gyvenime vyko tokie kardinalūs pokyčiai?
Mokykloje maniau, kad pasuksiu arba į kariuomenę, arba į teisėsaugą, nes vaikystėje diegiamas idealizmas ir patriotizmas skatino veikti. Man gerai sekėsi tikslieji mokslai, tad paklausiau tėvų patarimo ir baigęs mokyklą iškart nėjau į karybos ir policijos mokslus, pirmiausia Kauno technologijos universitete (KTU) įgijau informacinių technologijų specialybę. Galiausiai po studijų vis tiek nuėjau dirbti į kriminalinę policiją. Ten teko tirti bylas, susijusias su automobilių vagystėmis, organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.
Šiandien didžioji dalis pasaulio itin aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. Pavyzdžiui, „Facebook“ paskyrą turi ir tie vartotojai, kurių namuose nėra vandens, nors jis yra gyvybiškai svarbus. Apie 80 procentų visų nusikaltimų šiandien turi skaitmeninį braižą, tad natūralu, kad ir pats veiksmas persikėlė į skaitmeninę erdvę. Tiek šie, tiek kiti papildomi argumentai paskatino mane prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Ar dirbant teisėsaugoje pravertė per studijas išlavintas technologinis mąstymas?
Matematinis, analitinis ir technologinis mąstymas, išlavintas universitete, man tikrai padėjo dirbant teisėsaugoje. Šios savybės yra itin svarbios ir reikalingos renkant, sisteminant, analizuojant ir apdorojant didelius kiekius informacijos, siekiant suprasti, kaip funkcionuoja organizuota nusikalstama grupuotė ar norint aptikti kitų nusikaltimų bei bendrininkų pėdsakus.
Informacinių technologijų žinios ne kartą padėjo vykdant įvairias kriminalinės žvalgybos užduotis, kurių spektras yra gana didelis. Naujausių technologijų panaudojimas čia ypač svarbus, siekiant neatsilikti nuo gerokai patobulėjusio nusikalstamo pasaulio.
Šiuo metu esate Ukrainoje, kokie vėjai ten nubloškė ir kokią misiją vykdote?
Kadangi 1991 metais buvau per mažas dalyvauti sausio įvykiuose Lietuvoje, 2014 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, ėmiausi įvairių veiksmų, siekdamas padėti Ukrainos aktyvistams, nukentėjusiems organizuojant įvairias humanitarines pagalbos siuntas, ekspedicijas.
Jausdamas, kad dar per mažai prisidėjau prie kaimyninės šalies gerovės, siekiau daugiau. Kai Ukrainoje buvo įsteigta Europos Sąjungos patariamoji misija (ES EUAM Ukraine), dalyvavau atrankoje ir laimėjau. Tad policija mane delegavo dirbti Ukrainoje.
Ėjau įvairias pareigas, susijusias su sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo pažabojimu tiek strateginiu, tiek operatyviuoju lygmeniu. Šiuo metu esu Kijeve, kur priimami visi sprendimai, susiję su Ukrainos dabartimi ir ateitimi.
Žvelgiant per technologinę prizmę ir lyginant Lietuvą su Ukraina, ar didelis atotrūkis jaučiamas tarp šalių? O gal technologine prasme abi šalys žengia koja kojon?
Labai sunku tai įvertinti, nes Ukraina – kontrastinga šalis. Troleibuse tenka pirkti bilietėlį per kitus keleivius vairuotojui perduodant pinigus, o einant į metro atsiskaitoma bekontakčiu mokėjimu. Gatvėje gali pamatyti pravažiuojantį „Moskvič“ markės automobilį, kurių mūsų šalyje jau seniai nebėra, bet už jo gali važiuoti naujausiomis technologijomis pasižyminti „Tesla“.
Žvelgiant per technologinę prizmę, Ukrainoje yra daug perspektyvių žmonių ir, jeigu nebūtų šalyje tokio aukšto lygio korupcijos, technologijų srityje ji turėtų visas sąlygas tapti lydere Europoje. Girdėjau, kad programuotojai iš Ukrainos yra vieni paklausiausių Europoje.
Technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tad mūsų technologinis smalsumas tarsi savaime vystosi. Kokių savybių reikia norint neatsilikti nuo dabartinio gyvenimo tempo ir spėti su naujų technologijų kūrimu?
Pandemija ir COVID-19 virusas stipriai sudrebino visą pasaulį ir technologijos tapo itin aktualios. Pandemija suteikė galimybę žmonėms sustoti, susimąstyti ir tobulėti. Ketvirtoji industrinė revoliucija dar tik pradeda įsisiūbuoti, duomenų kiekis kiekvienais metais auga eksponentiškai, o suspėti su įvairių technologijų vystymusi ir suvokti jų visą spektrą – debesų technologijas, dirbtinį intelektą (DI), virtualiąją realybę, neurolingvistinį programavimą (NLP), gilųjį padirbinį ir kita – tikrai yra nelengva, bet būtina.
Manau, kad daug valstybinių sektorių, ypač saugumo, jeigu neprisitaikys prie globalios skaitmenizacijos ir nemokės jos suprasti bei panaudoti, bus pasmerkti žlugti. Siekiant neatsilikti, reikia nuolatos tobulinti žinias, nes dėl technologijų integralumo, optimizavimo ir žmogaus faktoriaus mažinimo reikia turėti gerą bagažą žinių. Anksčiau pakako būti geru kūrėju (angl. „developer“), dabar rinkai reikia „SecDevOps“ specialistų, gebančių kurti, administruoti ir apsaugoti infrastruktūras, o tai net kelis kartus pakelia minimalių žinių kartelę.
Informacinių technologijų specialistai itin paklausūs visame pasaulyje. Ko palinkėtumėte tiems, kurie dar tik svajoja apie studijas informacinių technologijų srityje?
Neseniai su kolegomis, dirbančiais specialiose tarnybose, diskutavome apie technologijas ir vienas jų tiesiog atkreipė dėmesį, kad darbuotojai atvyksta į darbą prieš aštuntą valandą ryto, o IT specialistams leidžiama ateiti po devynių. Taip yra todėl, kad IT specialistų žiniomis paremta itin daug svarbių sprendimų ir vykdomas technologijų valdymas. Šis amžius išties yra IT specialistų.
Svajojantiems apie tokias studijas siūlyčiau neužsižaisti, pradėti mokytis ir treniruoti kantrybę. Reikia nusiteikti, kad mokytis teks nuolatos, nes technologijos nestovi vietoje. O svajojantiems apie darbą specialiosiose tarnybose reikia koncentruotis į technologines žinias, kurių reikalauja XXI amžiaus darbdaviai. Vien tik sausos technologinės žinios be vadinamųjų minkštųjų įgūdžių ir platesnio suvokimo, kaip, kam ir kodėl jos yra taikomos, tokios naudingos nebus.
Esate KTU doktorantas, studijuojantis srityje, kur nagrinėjama, kaip tarptautiniai donorai operacionalizuoja inovacines, ketvirtosios industrinės revoliucijos technologijas, siekdami padėti trečiosioms šalims. Gal jau pavyko ką nors konkretaus nuveikti šioje srityje?
Drauge su kolegomis iš KTU ir užsienio, turinčiais technologinį išsilavinimą, neseniai Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įkūrėme „Fr0g Lab“ laboratoriją. Jos tikslas – tirti skaitmeninių technologijų integravimo į viešąjį sektorių galimybes ir iššūkius, teikiant prioritetą asmens laisvių, privatumo, saugumo bei teisingumo sritims. Tai pirma Lietuvoje laboratorija, skirta kelti pajėgumui ES civilinio saugumo sektoriaus misijose technologijų panaudojimo srityje, stiprinanti ES bendro saugumo ir gynybos politiką.
Neseniai sužinojome, kad dėl analogiško poreikio būsime kviečiami prisijungti ir prie Europos gynybos bei saugumo koledžo veiklos. Nors tai ir nedidelė laboratorija su kukliu skaičiumi darbuotojų, bet turinti didelių ambicijų ir atsakomybę visos ES mastu.