Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai parodė, kad pavojingų cheminių medžiagų yra visuose tirtuose dulkių mėginiuose. Specialistų teigimu, kenksmingą aplinką susikuriame patys: dulkėse pavojingų medžiagų atsiranda iš kasdien naudojamų gaminių. Norint jų išvengti, patariama rinktis alternatyvius produktus, kurių sudėtyje pavojingų cheminių medžiagų nėra arba jų yra mažiau.
Daugiausia rasta ftalatų ir degumą mažinančių medžiagų
Atliekant Baltijos aplinkos forumo inicijuotą tyrimą buvo ištirti 7 dulkių mėginiai. Savanorių namuose ir darbo aplinkoje buvo ieškoma trijų plačiai paplitusių pavojingų cheminių medžiagų grupių: ftalatų, kurie dažnai naudojami minkšto plastiko gaminiuose, tačiau dedami ir į kvepalus, statybines medžiagas; degumą mažinančių medžiagų, kurios ilgą laiką plačiai naudotos elektronikos prietaisuose, balduose, tekstilės gaminiuose; perfluorintų junginių, kurie pasižymi atsparumu riebalams, vandeniui ir naudojami neprisvylančiuose induose, impregnuotuose drabužiuose, riebalų nesugeriančiose pakuotėse. Rasta visų medžiagų grupių, daugiausia – ftalatų. Tik 2 mėginiuose rasta perfluorintų junginių. Degumą mažinančių medžiagų koncentracija buvo didžiausia. Jos viršijo aptikimo ribą iki 1000 kartų. Ekspertai teigia, jog šių ir kitų panašių tyrimų, atliktų 2004–2013 m. Europoje, rezultatai yra panašūs: vyrauja ftalatai ir degumą mažinančios medžiagos, jų koncentracija skiriasi nežymiai.
Poveikis sveikatai nėra ištirtas
Dulkėse ieškota pavojingų cheminių medžiagų, kurios yra geriausiai ištirtos ir laikomos darančiomis didžiausią poveikį sveikatai. Jos gali sukelti vėžines ligas, ardyti endokrininę sistemą, daryti neigiamą poveikį embriono vystymuisi, vaisingumui, imunitetui. Vis dėlto mokslininkai nėra nustatę „saugios ribos“, kuri padėtų įvertinti konkrečios koncentracijos poveikį organizmui. Tai yra labai individualu: priklauso nuo žmonių lyties, amžiaus, svorio, paveldimumo, imuniteto ir begalės kitų kintamųjų. Ekspertai pabrėžia, jog, kol svarstoma šias medžiagas riboti ir uždrausti, kiekvienas iš mūsų galime nedidinti pavojingų cheminių medžiagų savo aplinkoje ir organizme atsakingai rinkdamiesi produktus, kurių sudėtyje šių pavojingų cheminių medžiagų nėra.
Į dulkes patenka iš gaminių, iš dulkių – į kraują
Būdamos pusiau lakios, pavojingos cheminės medžiagos iš turimų daiktų ar statybinių medžiagų patenka į patalpų orą, dalis jų nusėda ant dulkių. Užterštos dulkės gali būti įkvėptos, prarytos kartu su maistu, taip pat gali patekti į organizmą, kai maži vaikai deda dulkėtus daiktus į burną. Nuo patalpose praleidžiamo laiko priklauso, kaip labai mus gali veikti pavojingos cheminės medžiagos, esančios dulkėse. Teigiama, kad suaugęs žmogus iki 90 % paros laiko praleidžia patalpose, o maži vaikai namie būna dar ilgiau, dalį laiko praleisdami ant grindų.
Tai, kad iš dulkių pavojingos medžiagos patenka į kraują, patvirtina ir Baltijos aplinkos forumo atlikti tyrimai. Prieš pusmetį visuomenei buvo pristatyti 10 savanorių kraujo tyrimo rezultatai. Jie atskleidė, jog pavojingų medžiagų kokteiliu yra užterštas visų savanorių kraujas. Gavus jų namų / darbo aplinkos dulkių tyrimų rezultatus, pastebėta, jog dalis abiejose terpėse rastų medžiagų sutampa. Didesnė kai kurių medžiagų koncentracija rasta kraujyje (dulkėse jų nerasta arba rasta sąlygiškai mažiau). Galima daryti prielaidą, kad šios medžiagos į organizmą patenka ir kitu būdu – per maistą (pvz., iš pakuočių, indų).
Pataria rinktis alternatyvius produktus
Baltijos aplinkos forumo specialistai teigia, kad tyrimai atlikti siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į platų pavojingų cheminių medžiagų naudojimą kasdieniuose gaminiuose, o svarbiausia – paraginti rinktis sveikesnius produktus. „Šiuo metu rinkoje yra tikrai daug alternatyvių produktų, kuriuose pavojingų cheminių medžiagų kiekis yra gerokai mažesnis arba jos iš viso nenaudojamos. Informacija apie tokius gaminius taip pat prieinama. Reikia tik pasidomėti. Puiki galimybė apie tai sužinoti daugiau – lapkričio 6–8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksianti paroda-forumas „Ekologika“. Atrenkant parodos dalyvius, buvo taikomi specialūs kriterijai, kreiptas dėmesys į gaminių sudėtį. Lankytojai parodoje galės ne tik sužinoti apie alternatyvius produktus, pasikalbėti su gamintojais, bet ir išmokti skaityti etiketes, pasikonsultuoti su cheminių medžiagų specialistais, dalyvauti diskusijose apie saugią namų aplinką“, – teigia Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė. Ji taip pat pataria daugiau informacijos ir patarimų ieškoti interneto puslapyje www.pagalvok.lt.
Lietuvoje vykdoma akcija „Pagalvok, kai perki“ yra trijose Baltijos šalyse organizuojamos informacinės kampanijos dalis. Kampaniją iš dalies finansuoja Europos Sąjungos programa „LIFE+“ ir Aplinkos ministerija.