Lapkričio mėnesį Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure lankėsi Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja dietologė Virginija Vilemienė. Lektorė savo paskaitą „Aukšto kraujospūdžio liga ir sveikatinanti mityba“ pradėjo pasakodama apie tai, dėl kokių priežasčių kyla kraujospūdis ir kokią įtaką ši problema turi žmogaus sveikatai. Pasak gydytojos, nutukimas itin alina sveikatą. Dėl nualintos sveikatos vystosi cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija ir t. t.
Dietologė įvardijo, kad, siekiant išvengti arterinės hipertenzijos ar turint padidėjusį kraujospūdį, yra svarbi sveika mityba. Vaisiai ir daržovės – sveikos mitybos pagrindas, turintis būti mūsų lėkštėse kiekvieną kartą valgant ar užkandant. Pasak V. Vilemenienės, tie vaisiai, daržovės, uogos, kuriuos užsiauginame patys, yra labai sveiki, nes jie auga lėtai, pamažu kaupdami visas naudingąsias medžiagas. Parduotuvėse parduodami produktai yra užauginti stimuliuojant, taigi neturi tiek daug vertingų medžiagų. Juk mūsų organizmui funkcionuoti kiekvieną dieną reikia vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų. Geriausiai įsisavinami tie vitaminai, kurie gaunami su maistu. Natūralūs vitaminai – tai kompleksas skirtingų, tačiau ta pačia kryptimi veikiančių medžiagų, atliekančių savo naudingąją biologinę funkciją. Tuo nepasižymi cheminiai maisto papildai.
Dietologė turintiems padidėjusį kraujospūdį patarė vartoti maistą, kuriame gausu kalio. Šios medžiagos šaltiniai – džiovinti vaisiai, saulėgrąžos, sezamo sėklos, pupelės, krapai, špinatai, avokadas, brokoliai, salotos, uogos, juodieji serbentai, kiviai, bananai. Taip pat labai svarbus yra vitaminas C (šaltiniai: juodieji serbentai, žiediniai kopūstai, kiviai, braškės, špinatai, apelsinai, citrinos, greipfrutai). Šis vitaminas didina kraujagyslių tonusą. Ryškių spalvų (mėlynos, violetinės, žalios ir t. t.) vaisiai, daržovės, uogos mažina oksidacinį stresą kraujagyslėms, uždegimo procesus, tad patartina kuo dažniau mėgautis ryškiaspalvėmis gėrybėmis.
Gydytoja įvardijo, kad „tuščių“ angliavandenių turintys kaloringi produktai ar patiekalai neturi maistingųjų medžiagų. Tušti angliavandeniai: saldėsiai, guminukai, sausainiai ir t. t. Žmogaus organizmas, gaunantis tokių produktų, kad su jais susidorotų „įmeta“ iš kasos į organizmą didelį kiekį insulino, to pasekmė – staigiai krinta gliukozės kiekis, žmogus vėl jaučiasi alkanas, vėl valgo. Nemaltų grūdų produktai, sėlenos – daug naudingesni produktai.
Dietologė patarė atkreipti didesnį dėmesį ir į riebalų vartojimą. Patartini vartoti gerieji riebalai, kurių yra alyvuogių, linų sėmenų aliejuose, riešutuose, avokaduose, žuvyje. Blogųjų riebalų esama, pvz., kokoso palmių aliejuje, margarine, gyvūniniuose riebaluose. „Jei kiekvieną dieną valgome perdirbtą mėsą: dešras, dešreles ir pan., tai 18 kartų padidiname susirgimo vėžiu riziką. Prie riebaus ir saldaus maisto priprantama, tad turime pažinti produktus, kuriuos vartojame“, – akcentavo V. Vilemienė.
Tradiciniai maisto produktai, kurių reikėtų labai vengti, bet kuriuos, deja, mėgsta lietuviai: kiauliena, lašiniai, daug priedų turintis maistas. Pvz., emulsikliai, maisto priedai kardinaliai keičia žarnyno mikroflorą, tada gresia virškinamojo trakto ligos, nutukimas, nes žmogus beveik nuolatos jaučia alkį. Taip pat turintiems padidėjusį kraujospūdį reikia vartoti antioksidantų turinčių produktų, pvz., pakramsnoti česnako skiltelių (tik įdomi detalė ta, kad šią gamtos gėrybę reikia valgyti praėjus 5 minutės nuo skiltelės susmulkinimo, nes tik praėjus tam tikram laikui išsiskiria svarbios medžiagos).
Tokių įvairių patarimų sveikos mitybos klausimais išgirdo susirinkusieji, skyrę kelias valandas naudingoms žinioms įgyti. Lektorė renginio dalyviams taip pat akcentavo fizinio aktyvumo svarbą žmonių sveikatai ir savijautai. „Fizinis aktyvumas yra geras kraujagyslių plėtiklis. Daugiau nei dvi valandos kasdien, praleidžiamos prie televizoriaus, 30 % padidina kraujospūdžio didėjimo riziką“, – kalbėjo gydytoja dietologė V. Vilemienė.
Pasvalio r. sav. visuomenės sveikatos biuro specialistė J. Mikalajūnienė, pasvaliovsb.lt