Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Pažinti pasaulį vaikui padėkime per žaidimus ir eksperimentus
Šeima ir sveikata

Pažinti pasaulį vaikui padėkime per žaidimus ir eksperimentus

ATNAUJINTA:25 gegužės, 2016Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Kodėl saulė nešviečia naktį? O kodėl dantis reikia valytis kas dieną? „Kodėl“ – mums visiems itin dažnai girdimas klausimas iš vaikų lūpų. Nors šis klausimas kartais gali būti labai sunkus, svarbu kaskart pasistengti į jį atsakyti. Kaip į rimtus vaikiškus klausimus atsakyti, kad būtume suprasti? Žaiskime ir eksperimentuokime kartu.

Pažvelkime, kaip pasaulį nuo mažų dienų atranda patys vaikai: jiems tai nauja ir dar nepažinta erdvė, kurioje viskas ryšku, įdomu, dar neatrasta, o kartais gal net ir baugu. „Ikimokykliniame, priešmokykliniame amžiuje vaikai ypač smalsūs: nuolat tyrinėja, išbando naujus dalykus, stebi aplinką, žaidžia su rastais daiktais. Būtent tokiomis formomis atsakymus turėtume pateikti ir mes“, – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė.

Atsakymus pamėginkite patirti

Teigiama, jog žmogaus atmintis fiksuoja tuos potyrius, kurie sukelia emocijas. Kitaip tariant, geriau įsimename tas žinias, kurios pateikiamos ne vien tik teoriškai, bet ir mokantis per patirtį ir jos aptarimą. Kognityvinės raidos psichologė Michelle Anthony (2013) teigia, jog, atlikdami eksperimentus ir stebėdami, vaikai geriau suvokia, kas ir kodėl vyksta aplink juos. Norėdami suprasti procesus ar reiškinius, vaikai turi juos patirti patys. „Tikime, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties ir atradimų. O kai atrandami ir suvokiami nauji dalykai, galima juos papildyti naujomis žiniomis ir parodyti, kaip jas pritaikyti praktikoje ir nuolat naudoti“, – teigia J. Starkutė. Padėti vaikams patirti atsakymus galite pasitelkdami įvairius eksperimentus, tyrimus bei žaidimus.

Žaidimų mokslas

Žaidimai vaikams – gyvenimo ir lavinimosi būdas. Dar visai maži vaikai pradeda žaisti patys vieni, su įvairiais daiktais bei aplinka. Vėliau atsiranda žaidimai su draugais, vis sudėtingesni, suburiantys grupelę vaikų, formuojantys taisykles, ugdantys fantaziją. Žaisdami vaikai įgyja naujų įgūdžių, patirties, vertybių sugebėjimų. Taip pat nuo pat pirmųjų žaidimų ugdoma vaikų motorika, kalba, vaizduotė bei protiniai sugebėjimai. Pradedamos suvokti taisyklės, sėkmingo tarpusavio bendravimo ypatumai, elgesio normos. „Žaisdamas ir įsivaizduodamas vaikas gali įgyvendinti savo svajones, įveikti baimes, nemalonias patirtis. Žaidimas padeda vaikams suprasti aplinką ir išmokti joje veikti“, – sako priešmokyklinio ugdymo mokytojas Audrius Petrušis. Žaidimas sukuria optimalias tobulėjimo sąlygas, skatina visapusišką raidą. Žaidimas ugdo visus įgūdžius ir gebėjimus, kurių reikia tolesniam vaiko gyvenimui.

Mokykloje nuolat skatiname mokinius žaisti vos radus laisvą minutę. Svarbiausia yra pasiūlyti jiems tuo metu aktualius ir naudingus žaidimus – pagal tos dienos temą ar ką tik veiklos metu nagrinėtą klausimą“, – pasakoja J. Starkutė.

Nebijokite eksperimentuoti

„Kiekvienam vaikui svarbu gauti kuo daugiau ir kuo įvairesnės patirties, kad jis suvoktų, koks didžiulis ir įvairus yra pasaulis“, – teigia priešmokyklinio ugdymo mokytojas A. Petrušis. Tyrinėdami vaikai ne tik atranda daug ką naujo, bet ir lavina savo pojūčius, akies ir rankos koordinaciją, mokosi  vis ilgiau išlaikyti dėmesį, kaupia patirtį, lavina reakciją. Taip pat, diskutuodami su tėveliais apie tai, ką daro, kokį atsakymą atranda, ar aptardami rezultatą, vaikai stiprina savo kritinį mąstymą, išmoksta spręsti problemas, vis geriau suvokia savo aplinką. Tyrinėjant ir eksperimentuojant namuose ar lauke svarbu siekti, kad vaikas pats keltų klausimus. Todėl tėveliams reikėtų palaikyti savo mažųjų ir taip didelį smalsumą, leisti jiems kuo labiau įsitraukti į tyrinėjimo procesą. Tyrinėjimams ir eksperimentams tinkamos įvairiausios priemonės, tik reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko amžių. Mažesnieji gali jau drąsiai eksperimentuoti su smėliu, vandeniu, balionais ar augalais, įvairiomis dailei skirtomis priemonėmis.

„Kiekvieną penktadienį mokykloje organizuojame mokslinę laboratoriją, kur mokiniai patys praktiškai sprendžia per savaitę jiems kilusias problemas, tikrina gautus rezultatus ar numanomus atsakymus. Kartu pasikartojame, ką jau išmokome, bei įtvirtiname savo žinias“, – sako J. Starkutė.

Trumpi mokytojų patarimai:

Žaidžiančio vaiko neribokite, skatinkite jį, padrąsinkite ir patarkite. Svarbu, kad žaisdamas vaikas patirtų pasisekimą, pasitikėjimą savimi ir džiaugsmą, tada ir ateityje jis tai darys noriai. Tas pats ir su skaitymu, rašymu ar skaičiavimu. Jei tai bus smagus žaidimas, kuriame vaikui sekasi, – jis mielai ir toliau tuo užsiims.

Nepamirškite saiko: per daug žaislų bei priemonių gali tik trikdyti vaiko žaidimus, apriboti jo fantaziją bei vaizduotę. Taip pat žaislų nėra būtina pirkti. Eksperimentams ar žaidimams skatinkite vaiką susirasti priemones: tai gali būti akmenėliai, pupos, kankorėžiai, siūlai, medžiagos skiautės bei kiti įvairiausi daiktai.

Eksperimentuodami leiskite vaikui kuo daugiau veiksmų atlikti pačiam. Jei vaikas jau moka skaityti – tegu pats bando perskaityti instrukciją ir pagal ją žingsnis po žingsnio atlikti eksperimentą. Nuolat užduokite klausimus – leiskite pačiam vaikui samprotauti ir ieškoti atsakymų.

Nusiteikite – netvarkos ir dėmių ant drabužių bus. Pasistenkite per daug vaiko neriboti ir nedrausminti. Kitu atveju vaikas tam tikrus momentus gali pradėti suvokti kaip blogus ir nebenorėti eiti į kiemą rankioti lapų, nes tikrai susiteps kelnes, ar mokytis skaičiuoti žirnių, nes virtuvėje jų tikrai prikris ant grindų.

Kurkite savo žaidimus. Dažnai galima pasiūlyti tą patį žaidimą ar žaislą panaudoti kiek kitaip nei anksčiau arba šiek tiek pakeisti žaidimo taisykles, ir jūsų vaikas vėl degančiomis akimis įsitrauks į „naująjį“ žaidimą. Jeigu leisdami laiką su vaiku vis pasiūlysite neįprastų žinomo žaidimo variantų, po kurio laiko vaikas pradės žaisti daug kūrybiškiau, pats sugalvodamas ir siūlydamas kitokių žaidimo galimybių.

Svarbiausia, žaisdami su vaikais, akcentuokite smagų laiką, o ne varžybas. Po kiekvieno žaidimo būtinai padėkokite vienas kitam, pagirkite. Itin svarbu nuolat formuoti supratimą, kad bet koks varžymasis, konkuravimas jokiu būdu nerodo, jog vienas ar kitas yra geresnis, gudresnis, daugiau žinantis ar mokantis. Reikėtų pabrėžti emocinę tokių veiklų pusę, skatinti tiesiog pasidžiaugti vienas kito sėkmėmis ir nenusiminti dėl nesėkmių.

„Šiaurės licėjaus“ nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKrabų lazdelių mišrainė
Kitas straipsnis Algirdas Kaušpėdas – apie skyrybas ir vėl rastą laimę

Susiję straipsniai

Kineziterapeutė: žmogaus judesys – tarsi piršto atspaudas, o geriausiai mokomės per gyvą patyrimą

28 balandžio, 2026

Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus

21 balandžio, 2026

Žinomi nuomonės formuotojai susitiko sveikatingumo renginyje „Wellness brunch“

20 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.