Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Knygos»Penki Lietuvos etnografiniai regionai – tai visa Lietuva!
Knygos

Penki Lietuvos etnografiniai regionai – tai visa Lietuva!

ATNAUJINTA:21 gegužės, 2015Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Lietuvos etnografiniai regionaiNaujausia leidyklos „Terra Publica“ knyga „Lietuvos etnografiniai regionai“ supažindina skaitytojus su penkiais Lietuvos etnografiniais regionais: Aukštaitija, Dzūkija, Mažąja Lietuva, Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija. Leidinyje savo srities specialistai išsamiai pristato kiekvieno etnografinio regiono istorijos, urbanistikos, architektūros, apželdinimo, amatų, virtuvės, tradicinio kostiumo, patarmių, tautosakos, papročių, muzikos instrumentų ypatybes. Aprašomos ir kiekvieno regiono ryškiausios asmenybės, gimusios tame krašte arba ten dirbusios, puoselėjusios kultūrą. Etnografinis palikimas yra kiekvieno mūsų savasties dalis, todėl leidinyje pateikiama informacija apie gyvąją etnografiją – muziejus, kuriuose ir šiandien galima prisiliesti prie mūsų protėvių kultūros.

Tekstus knygai rengė jos sudarytojas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys kartu su 17 šios srities specialistų komanda: dr. Rasa Bertašiūte, Sigita Daciene, Ona Drobeliene, Valentinu Jazersku, Regina Jokubaityte, dr. Terese Jurkuviene, doc. dr. Gaila Kirdiene, doc. dr. Aiste Lazauskiene, Nijole Marcinkevičiene, Jovita Martišiūte, dr. Violeta Meiliūnaite, Janina Samulionyte, Indre Skablauskaite, doc. dr. Brone Stundžiene, Vitalija Vasiliauskaite, Inga Levickaite-Vaškevičiene, Gražina Žumbakiene.

Knygoje Lietuvos etnografinių regionų ypatybes atskleidžia ne tik profesionalių autorių parengti tekstai, bet ir daugiau nei 60 archyvinių bei daugiau nei 300 specialiai šiam leidiniui darytų ir atrinktų dabarties fotografijų, vaizdu perteikiančių Lietuvos etnografinių regionų išskirtinumą. Taip pat išskirtinai šiam leidiniui pagal partnerių pateiktą informaciją parengti žemėlapiai, žymintys dabartines Lietuvos etnografinių regionų ribas ir patarmių paplitimą. Leidinyje pateikiami patvirtinti regionų heraldiniai simboliai bei senoviniai žemėlapiai, kuriuose matomos senosios ribos ar gyvenvietės.

Knygos sudarytojo V. Jocio cituojamas vienas didžiausių etninės kultūros autoritetų, šviesaus atminimo profesorius dr. Norbertas Vėlius etninę kultūrą įvardijo kaip visa tai, ką žmogus ar tauta per savo gyvenimo ciklą rado, gausino, kūrė ir perdavė ateinančioms kartoms. Jo mintis: „Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame.“

Leidinio partnerio Lietuvos liaudies buities muziejaus, vieno didžiausių ir daugiausia eksponatų turinčio muziejaus po atviru dangumi Europoje, vadovė Violeta Reipaitė kartu su kitais Lietuvos etnografiniais muziejais bei jų ekspozicijas turinčiomis įstaigomis kviečia visus pažinti mūsų krašto etnografiją, nes: „Būtent čia Jūs galite pamatyti visų Lietuvos regionų buitį, darbus, tradicijas ir pajusti kiekvieno iš jų savitumą. Atskirai ir kartu čia Jūsų laukia visa Lietuva.“

Knygos sudarytojas kartu su visais knygos rengėjais džiaugiasi, kad 2015-ieji paskelbti Etnografinių regionų metais: „Viliamės, kad šis leidinys pasitarnaus etnokultūrininkams ir besigilinantiems į regionų kultūrą, papildys leidinių šia tema kraitį.“

Pritardama knygos sudarytojui V. Jociui Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė knygą „Lietuvos etnografiniai regionai“ apibūdina kaip gražiai papildančią tikslus bei leidinių apie etnografinius regionus trūkumą. Pasak I. Seliukaitės: „Knyga turėtų būti naudinga mokytojams ir kultūros specialistams, tiesiog smalsiems žmonėms, ieškantiems regioninės tapatybės. Gal bus ir tokių, kurie tiesiog džiaugsis esantys lietuviai, pažįstantys savo Tėvynės istoriją, tradicijas ir papročius, mokantys naudotis gausiais gimtosios kalbos lobynais. Taigi smagios, įspūdžių kupinos pažinties su Lietuvos regionais.“

Šią solidžią ir reprezentacinę knygą palankiausia kaina galite įsigyti leidyklos „Terra Publica“ el. parduotuvėje www.tailietuva.lt, visuose šalies knygynuose ir didžiuosiuose prekybos centruose.

Gegužės 28 d. leidykla „Terra Publica“ kviečia visus į festivalį „Skamba skamba kankliai“ ir naujausios leidyklos knygos „Lietuvos etnografiniai regionai“ pristatymo renginį gegužės 28 d. 16.30 val. Vilniaus rotušėje, Didžiojoje salėje. Knygos pristatymo renginys prasidės ansamblio „Visi“ pasirodymu, tada vyks diskusija tema „Etninės tapatybės svarba šiandien“. Diskusijos dalyviai: knygos sudarytojas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Ričkutė, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, LRKM regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė. Renginį vainikuos ansamblio „Visi“ pasirodymas.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisApelsininiai blynai
Kitas straipsnis Animatorius V. Aškinis: „Apmaudu, kad nėra galimybės kurti savoje šalyje“

Susiję straipsniai

60 vasarų po ąžuolo šakomis: kvietimas dalytis nuotraukomis, kuriose įamžinta Palangos vasaros skaitykla

22 balandžio, 2026

Lietuviai – tarp ryškiausių pasaulinių tendencijų kūrėjų Bolonijos knygų mugėje

13 balandžio, 2026

Komiksų gerbėjams – gera žinia iš A. Mickevičiaus bibliotekos

8 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.