Kai skaičiavau vos penktus gyvenimo Izraelyje metus, mano keturmetis vyresnėlis kartą tarė: „Turiu idėją! Šiame remontuojamame kambaryje padarysime mokyklą. Pastatysime kelis stalus. Mama mokys lietuvių kalbos, aš ir kiti vaikai mokysimės, o tėtis, kadangi nieko nemoka, bus direktorius…“ Praėjus nei daug, nei mažai – septyneriems metams, šiandien ši idėja jau realybė – pirmoji pamoka Izraelio lituanistinėje mokykloje įvyko!
Praėjusią vasarą, kai buvo pradėtas aptarinėti bendruomenės įkūrimo klausimas, kartu puoselėjome ir lituanistinės mokyklėlės steigimo viltis. Rudenį buvo paskelbta lietuvių, gyvenančių Izraelyje, apklausa. Jos rezultatai parodė: yra lietuvių kalbos ir kitų su lietuvybės puoselėjimu susijusių pamokų poreikis.
Izraelyje įkūrus lietuvių bendruomenę, subūrus šokių kolektyvą, atėjo laikas rūpintis mokyklėlės steigimu. Kartu su bendruomenės tarybos narėmis Ilona Sakalauskaite ir Daiva Sakal iškėlėme tikslą ir tvirtai ėjome jo link. Dėkojame Lietuvos Respublikos ambasadoriui Edminui Bagdonui, sutikusiam mus priglausti ambasados susitikimų salėje, kol rasime nuolatines patalpas mokyklėlei.
Norėčiau paminėti faktą, kad turėjome bandomąją pamoką bendruomenės renginyje „Kalėdinės dirbtuvės“. Didelis ten dalyvavusių vaikų būrys paskatino veikti dar atkakliau.
Į pirmąją pamoką Lietuvos Respublikos ambasadoje, lydimi besijaudinančių tėvelių ir senelių, sugužėjo 19 vaikų nuo 3 iki 14 metų amžiaus. Vieni jų laisvai kalba lietuviškai, kiti dar tik mėgina tarti pirmuosius žodžius lietuvių kalba. Klevo lapo lipdukuose šiek tiek negrabiomis lietuviškos abėcėlės raidėmis vaikai rašė savo vardus ir klijavo juos ant krūtinės. Penktadienio popietė mokslui pasirinkta neatsitiktinai: šeštadienis – šabas, poilsio diena, o sekmadienį Izraelyje prasideda darbo ir mokslo savaitė.
Mokyklėlei vadovauja Ilona Sakalauskaitė. Šį kartą su mokytojų Asios Terek, Inos Libson ir mano pagalba ji vedė pirmąją pamoką. Vėliau pasikeisdamos mokys dar keturios pedagogės.
Dėkojame Sauliui Pilinkui, kultūros atašė Izraelyje, kuris mielai sutiko įsitraukti į pamoką ir savo sodriu balsu vaikams pasakojo apie demonstruojamą Lietuvos tautinę atributiką, LR ambasados vardu kiekvienam vaikui padovanojo po lietuvišką knygelę, be to, ją paskaitė. Sauliaus kvietimu prisijungus tėvams, suskambo darni „Tautiška giesmė“.
Pirmos pamokos „Vienas žodis – Lietuva“ metu spėjome susipažinti vieni su kitais, pažaisti lietuviškus stalo žaidimus, piešti trispalvę Lietuvos žemėlapio kontūruose. Ypač naujoviškai atrodė Lietuvos žemėlapis atvirkštinėmis vėliavos spalvomis „aukštyn kojom“. Tačiau juk tam ir susirinkome, kad mokytumėmės ir mokytume kitus.
Vaikus kviečiau pažaisti judrų žaidimą. Per jį kiekvienas turėjo prisistatyti ir kviesti atlikti judesį, lydimą lietuviško žodžio.
O kaip pirmoji pamoka be šventinių vaišių… Šokoladinis pyragas su užrašu „LABAS“ ir kiti skanėstai vėl subūrė visus prie vieno stalo.
Vaikų šypsenos ir kibirkštėlės akyse nepaliko abejonių, kad ši kas antrą savaitę vyksianti veikla bus jiems įdomi ir labai svarbi.
Lietuvių bendruomenės Izraelio Valstybėje „Nerija“ pirmininkė Rima Blumenzon
Ilanos Krivoscenkaitės nuotraukos