Keliautojas Aurimas Valujavičius baigė pasiruošimą ir netrukus pasiners į didžiausią savo gyvenimo iššūkį – „Lituanica powered by Audimas“ kelionę. Siekdamas paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines, užfiksuoti Lietuvos ir pagerinti pasaulio rekordą, jis ketina per 110 dienų perplaukti Atlanto vandenyną vienviete irkline valtimi. Keliautojas siekia tapti pirmuoju tai padariusi lietuviu ir trečiuoju šį maršrutą įveikusiu žmogumi pasaulyje. Istorinės, o kartu ir rekordinės kelionės užkulisiai bus įamžinti dokumentiniame filme, kuris pasirodys 2024 metais.
Paklaustas, ar jaučiasi pasiruošęs šiam iššūkiui, A. Valujavičius teigė: „Pasiruošimas šiai kelionei truko beveik dvejus metus, tad likę darbai yra tarsi paskutiniai potėpiai. Kelionei jaučiuosi pasiruošęs tiek fiziškai, tiek morališkai, liko pasirūpinti kelių pakaitinių daiktų atsargomis. Nors daugiau nei 100 dienų plaukti atvirame vandenyne vienut vienam atrodo didelis iššūkis, nekantrauju jį pradėti.“
Pasiruošimas truko dvejus metus
A. Valujavičius ruoštis šiai kelionei pradėjo dar 2020 metais. Tuo metu jis plaukė Dunojumi, paskui keliavo į Čilės ugnikalnius, senais automobiliais keliavo po Balkanus ir grįžęs nusipirko valtį. Šis pirkinys į rankas pateko iš britės, kuri taip pat perplaukė Atlantą ir tapo Gineso rekordininke kaip jauniausia tai padariusi mergina – jai tada buvo 21 metai.
„Nusipirkęs valtį pastačiau ją į sandėlį ir iškeliavau į Indoneziją, kai grįžau, prasidėjo įtemptas pasiruošimas: treniruotės, įrangos pirkimas ir žinių kaupimas. Pirmoji pasiruošimo dalis – informacijos rinkimas, kuris truko ilgiau nei metus, skaičiau knygas, bendravau su žmonėmis, kurie yra tai padarę, ir prašiau jų patarimų. Tada peržiūrėjau įrangą, išsiaiškinau, ką reikia atnaujinti ir papildyti.
Kiti žmonės, kurie ruošiasi plaukti per Atlantą, užtrunka 2–3 metus, nes jie turi darbus ir kitų reikalų, todėl kasdien Atlanto projektui gali skirti tik nedidelę dalį laiko. Man buvo lengviau, nes šiam projektui galėjau skirti visą savo laiką. Pasiruošimą šiek tiek paspartinau, tačiau yra daugybė niuansų ir detalių, kurias turėjau išmokti apie valtį, įrangą, sveikatą, maršrutą, klimatą, komunikaciją. Juk išplaukęs nebeturėsiu jokios pagalbos“, – pasakoja kelionių entuziastas.
Pasak jo, ši kelionė nuo ankstesnių skiriasi vienatve. Jis per Atlantą daugiau nei šimtą dienų plauks vienas, be jokios palydos.
„Visose kelionėse anksčiau ar vėliau sutinki kitą žmogų – po dienos, po trijų. Aplinka keičiasi, todėl nesusiduri su dideliais psichologiniais sunkumais, nesijauti palūžęs. Atlante sąlygos bus visai kitokios – nebus jokio žmogiško kontakto. Aš turėsiu internetą, su artimaisiais galėsiu palaikyti bent jau minimalią komunikaciją.
Laiko liūdėti nebus, kelionės metus turėsiu rutiną ir darbus, žinosiu, kada man reikia valgyti, kada miegoti, kada susitvarkyti buitį: valyti nuo valties dugno kriaukles, užsiimti kitais priežiūros darbais. Be to, filmuosiu dokumentinį filmą, tad reikės pasirūpinti nufilmuotos medžiagos perkėlimu į kompiuterį“, – pasakoja A. Valujavičius.
Visų daiktų – po keturis
Daiktų valtyje bus nemažai, bet keliautojas išskiria du svarbiausius išgyvenimui – gėlintuvas (aparatas, kuris sūrų Atlanto vandenį padaro gėlą) ir irklai. Pasak jo, jeigu turi šiuos daiktus, gali plaukti kur tik nori.
„Atlanto vandenyne technika gali sugesti dėl gausaus druskų kiekio, todėl imsiu po keturis vienetus visos turimos elektronikos. Su manimi keliaus šie daiktai: telefonai, fotoaparatai, objektyvai, „GoPro“ kameros, atsarginiai karabinai, virvės, 2 parašiutiniai inkarai, 4 irklai, asmeniniai daiktai, planšetė, kompiuteris, kabeliai, krovimo laidai, kietieji diskai, išorinės baterijos, vairas, kitaip dar vadinamas plunksna. Sąraše atsispindi ir kelionės kaštai – visos elektronikos reikia bent po kelis vienetus, o tai smarkiai juos padidino“ , – pasakoja A. Valujavičius.
Kitas itin svarbus faktorius – apranga, nes atšiaurių kelionių metu ji gali arba apsaugoti ir sukurti komfortą, arba, atvirkščiai – trukdyti ir kelti diskomfortą.
„Kelionės pradžioje bus vėsiau, bet kai judėsiu link Kanarų, temperatūra vis kils, tad reikia aprangos, su kuria nesukaisiu. Beveik visi sportininkai patarė kaip apatinius rūbus rinktis merinosų vilnos gaminius ilgomis rankovėmis. Kelionės pradžioje reikės ir neperšlampamų rūbų. Svarbu, kad valtyje kiekvienas daiktas turėtų savo vietą, tad rūbų reikia kuo mažiau“ , – priduria keliautojas.
Pagrindinis kelionės partneris – aktyvaus laisvalaikio prekių ženklas „Audimas“. Jis sportininkui pasiūlė funkcionalius merinosų vilnos drabužius, kurie yra ne tik patvarūs, bet ir šildo netgi būdami drėgni. Tokie drabužiai itin tinkami, kai oro sąlygos greitai keičiasi.
„Audimas Brand“ direktorius Hardy Schulzas džiaugiasi, kad prekių ženklas turi progą prisidėti prie šio drąsaus, Lietuvą garsinančio žygdarbio ir svarbios datos minėjimo: „Vertiname Aurimo drąsą ir ryžtą, mums itin svarbu remti sportininkus, kurie ne tik garsina Lietuvą, bet ir skatina kitus siekti savo užsibrėžtų tikslų.“
A. Valujavičius teigia, kad vienas svarbiausių prioritetų buvo tai, jog partneriu taptų būtent lietuviškas prekių ženklas: „Kadangi kelionė skirta Lietuvai reikšmingam įvykiui paminėti, svarbu jos metu dėvėti ir lietuvišką atributiką. „Audimas“ man pasiūlė ne tik komfortišką bei funkcionalią, bet ir patriotišką, reprezentatyvią „Nacionalinės kolekcijos“ aprangą.“
Rizika – didelė
A. Valujavičius pasakoja, kad idėja vykti į šią kelionę kilo plaukiant baidare Dunojumi. Vienas iš projekto rengėjų atsiuntė varžybų vaizdo įrašą, kuriame žmonės plaukia irklinėmis valtimis per Atlantą.
„Daug laiko neprireikė, iš karto supratau, kad turiu padaryti tą patį. Norėjau plaukimą susieti su Lietuvai svarbia data, tad pradėjau domėtis ir supratau, kad laikas sutampa su Dariaus ir Girėno skrydžiu. Nuo tada pradėjau ruoštis ir rinkti visą reikiamą informaciją ir žinias“, – sako jis.
A. Valujavičius pripažįsta, kad rizikos šioje kelionėje yra daug: atviras vandenynas, atšiaurus oras ir ilga distancija. Nors didelė dalis varžybų dalyvių plaukia nuo Kanarų iki Karibų, sportininkas plauks kitu maršrutu – nuo Europos iki Amerikos žemyno.
„Mano siekis yra per 110 dienų pasiekti kelionės tikslą, nes šiandieninis pasaulio rekordas yra 111 dienų. Tačiau tai tik teorija, galutinį rezultatą lemia labai daug faktorių – ypač gamtos stichijos, kurių žmogus negali kontroliuoti. Jei užklups audra ar blogas oras, plauksiu žymiai lėčiau arba teks išmesti parašiutinį inkarą ir laukti kabinoje, kol audra praeis. Per tą laiką progreso nebus, o užsibrėžtas laikas seks, todėl rekordo siekimas priklausys nuo gamtos“, – sako sportininkas.
Keliautojas pabrėžia, kad tokių žygių kaip Dariaus ir Girėno užmiršti neturime: „Jie bandė padaryti tai, ko niekas pasaulyje nebuvo padaręs, ir taip garsinti mūsų šalies vardą. Dedikuodamas kelionę šiam žygiui, siekiu, kad tokie drąsūs darbai nepasiklystų istorijos paraštėse. Manau, jog žmonės pasaulyje atsirado ne tam, kad nugyventų paprastą ir patogų gyvenimą, – mes turime nebijoti ir siekti savo svajonių, nors kartais jos būna ir pačios beprotiškiausios.“