Artėjant tamsiajam metų periodui, itin svarbu pasirūpinti, kad organizmas nestokotų vitamino D. Jis gali paveikti tiek fizinę, tiek emocinę būklę, todėl jo svarba didžiulė. Pasireiškus šio vitamino trūkumui, žmogus gali jaustis piktas, irzlus, pavargęs ar nuolatos silpnas. Kada ir kaip praėjus vasarai reikėtų pasirūpinti jo atsargomis, pasakoja šeimos gydytoja Lina Augustinaitė.
„Vitaminas D daro įtaką imuninės sistemos veiklai, fosforo ir kalcio pusiausvyros palaikymui, reguliuoja kalcio transportavimą raumenyse, yra naudojamas kaulų augimo ir mineralizacijos procesuose. Dėl šio vitamino įjungiami arba išjungiami tam tikri genai, o tai sukelia pokyčius ląstelėse. Nustatytas vitamino D stokos ryšys su astmos, nutukimo, I ir II tipo cukrinio diabeto, depresijos, infekcinių, autoimuninių, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu“, – sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja L. Augustinaitė.
Itin svarbus organizmo ramstis
Vitaminas D turi kelias formas, iš kurių žmogui svarbiausios yra dvi: vitaminas D2 ir D3. Vitaminą D2, vadinamą ergokalciferoliu, žmogus gauna su augaliniu maistu – saulėgrąžų, alyvuogių aliejumi, grybais, taip pat maisto papildais. Vitaminas D3, vadinamas cholekalciferoliu, gaunamas su gyvuliniu maistu, jo yra lašišose, silkėse, unguriuose, tunuose, kiaušinio trynyje, svieste ar maisto papilduose.
„Nedaug maisto produktų turi vitamino D, iš maisto organizmas gauna tik apie 10–20 proc. per parą reikalingo šio vitamino kiekio. Vitaminas D3 gaminamas žmogaus odoje ją veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams – tai yra pagrindinis šio vitamino šaltinis. Vis dėlto vitamino D gamybai odoje įtakos turi daugybė veiksnių: metų laikas, oro tarša, dienos metas, debesuotumas, buvimas pavėsyje, odos tipas, kremų su UV filtrais naudojimas“, – pasakoja medikė.
Vitamino D pasisavinimą iš maisto ar papildų gali sutrikdyti įvairios virškinamojo trakto ligos – celiakija, lėtinis pankreatitas, cistinė fibrozė, Krono liga, skrandžio ir žarnyno chirurginės operacijos ir kai kurie vaistai. Nutukusiems asmenims sumažėja vitamino D prieinamumas organizme dėl vitamino D kaupimosi riebaliniame audinyje.
„Normaliai vitamino D apykaitai labai svarbi gera inkstų bei kepenų veikla, nes šiuose organuose gaunamas vitaminas D paverčiamas aktyvia forma. Ryškiai sutrikus inkstų veiklai, net ir vartojant dideles vitamino D dozes, jis gali būti neveiksmingas. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją, nes gali būti skiriamas sintetinis vitamino D analogas“, – priduria L. Augustinaitė.
Kaip atpažinti organizmo pokyčius?
Šio vitamino trūkumą išduoda lėtinis, dažniausiai kaulų skausmas, raumenų silpnumas, nuolatinis nuovargis, pagausėjęs prakaitavimas, prislėgta nuotaika, nemiga, susilpnėjęs imunitetas ir dažnos infekcinės ligos, prastas žaizdų gijimas, sumažėjęs kaulų tankis. Vaikai dėl vitamino D stokos gali susirgti rachitu: sutrinka kaulinio audinio mineralizacija, sulėtėja kaulų augimas.
„Kaulai tampa minkšti, veikiami kūno svorio jie deformuojasi: iškrypsta stuburas, kojų kaulai įgauna „X“ arba „O“ formą, krūtinkaulis atsikiša į priekį (vištos krūtinė), galva būna didelė ir kampuota. Prasideda raumenų hipotonija. Pirmieji dantys gali dygti pavėluotai, netaisyklingai, nes sutrinka dentino sintezė. Suaugę žmonės dėl vitamino D trūkumo suserga osteomaliacija – kaulų suminkštėjimu, o ilgalaikis vitamino D trūkumas gali sukelti osteoporozę“, – sako gydytoja.
Vitamino D stoka vyresniame amžiuje susijusi su greitu nuovargiu, blogėjančiu fiziniu aktyvumu, raumenų masės mažėjimu, sunkumu kojose, padidėjusia griuvimų bei lūžių rizika. Mokslinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 90 procentų vyresnio amžiaus žmonių nustatomas vitamino D trūkumas. Taip nutinka dėl menkavertės mitybos, retesnio buvimo saulėje, inkstų ar kepenų veiklos sutrikimų, odos pokyčių, nutukimo, virškinimo sistemos ligų.
Vartokite atsakingai
Vitamino D stoka gali išprovokuoti drastiškus organizmo pokyčius, tačiau, prieš vartojant vitamino D preparatus didesnėmis dozėmis, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju, nes vitaminas D iš organizmo pašalinamas lėtai, o perteklius taip pat gali būti labai pavojingas sveikatai.
Dažniausi vitamino D perdozavimo požymiai: galvos svaigimas, bendras silpnumas, mieguistumas, sumažėjęs apetitas, troškulys, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, užkietėję viduriai. Kai vitamino D susikaupia ypač daug, gali sutrikti kepenų, inkstų, širdies, kasos veikla, nes padidėjęs kalcio kiekis kraujyje kaupiasi aortos, širdies, inkstų, smegenų kraujagyslių sienelėse ir kepenų, inkstų, širdies raumens ląstelėse, padidėja kalcio išskyrimas su šlapimu, inkstuose gali susidaryti akmenų.
„Perdozavimas įvyksta tada, kai vitamino D preparatai vartojami neatsižvelgiant į rekomenduojamas dozes. Buvimas saulėje ar vitamino D turinčio maisto vartojimas perdozavimo nesukelia“, – sako šeimos gydytoja L. Augustinaitė.
Kūdikiams iki pusės metų rekomenduojama 400 TV vitamino dozė, 6–12 mėnesių kūdikiams – 400–600 TV, 1–17 metų vaikams – 600–1000 TV, suaugusiesiems – 1000–2000 TV per parą. Jei nustatyta vitamino D stoka, ją gali būti sunku atstatyti vartojant profilaktines dozes.
Ypač rekomenduojama vitamino D tyrimą pasidaryti asmenims, kuriems vitamino D stokos rizika yra didžiausia: kurie prastai maitinasi, mažai būna saulėje, serga virškinimo sistemos ligomis, vartoja vaistus nuo epilepsijos, steroidus, serga sunkiomis kepenų ar inkstų ligomis, nėščios ir žindančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys osteoporoze.