Jau aštuntąjį sezoną rodomos TV3 sveikatingumo laidos „Mitybos ir sporto balansas“ vedėja Vlada Musvydaitė džiaugiasi, kad nuo šiol joje vertinami asmeniniai treneriai. Užduotis egzaminuoti ir vertinti trenerius patikėta Lietuvos sporto universiteto dėstytojai, Europos sveikatingumo asociacijos „EuropeActive“ (Briuselyje) profesionalų standartų komiteto narei dr. Simonai Pajaujienei. Ji – vienintelė lietuvė, atstovaujanti Europos mankštinimosi devynių profesionalų grupei, kuriančiai kryptis, gaires ir standartus visam Senojo žemyno sveikatingumo sektoriui.
„Aš tikiu Simona. Jos profesionalumas, jaunatviškumas ir pozityvi energija bei kritiškas vertinimas tampa laidos akcentu. Iki dabar negaliu atsistebėti šios 46-erių metų moters išvaizda. Aš irgi tokia noriu būti!“ – teigė laidos vedėja Vlada, kalbėdama su Simona apie moters jaunatviškumo paslaptį.
Paklausta apie subalansuotą mitybą, S. Pajaujienė pabrėžė, kad svarbiausia – pasikliauti intuicija: „Kiekvieno žmogaus intuicija ir yra pagrindinė mitybos taisyklė. Šiandien mus bandoma įpratinti laikytis tam tikro režimo – kur, ką, kaip ir kada turime valgyti. Tai nėra teisinga, nes visi turime skirtingą gyvenimą, skirtingą genetiką.“
Pasak Simonos, anksčiau niekas nemokė, kas turi būti kiekvieno mūsų lėkštėje. „Žmonės kliaudavosi intuicija, ką reikia valgyti tam tikru paros ar metų laiku, valgė geriausią maistą, kokį sau galėjo leisti. Manau, kad turėtume atsigręžti į gamtą ir savo prigimtį. Intuityvaus valgymo turime išmokti kiekvienas – suprasti, ko mums šiuo metu trūksta, ko reikia ir ko atsisakyti. Žinoma, gyvenant šiuolaikiniame informacijos ir technologijų gausos pasaulyje, tam tikros bendrosios, pradinės specialisto rekomendacijos nepakenktų, tačiau esu visiškai prieš asmeninės mitybos reguliavimą ir aiškinimą, kas turi būti mūsų lėkštėse“, – mano Lietuvos sporto universiteto dėstytoja.
Sporto pasaulyje, kur svarbiausia ne gyvenimo kokybė ir sveikata, o aukšti rezultatai, mitybos specialisto indėlis yra būtinas. Trenerė pasakoja, kad vis dar atsiranda tokių sporto specialistų – kūno kultūros mokytojų, sporto šakų trenerių, sveikatingumo mokytojų, – kurių žinios gerokai pasenusios, o kompetencija abejotina.
Pasak jos, būtina pripažinti, kad per kūno kultūros pamokas ar treniruotes netinkamai parenkami pratimai, testavimo procedūros, intensyvumas ir kt. gali žaloti, o ne stiprinti jaunosios kartos sveikatą. Netinkami fiziniai krūviai toli gražu nepadeda fiziškai sustiprėti. Kaip didžiausius asmeninių trenerių trūkumus S. Pajaujienė įvardijo žinių stoką konsultuojant apie sveiką gyvenseną ir jautrumo bei dėmesio trūkumą klientui, jo sveikatai.
„Pagrindinė asmeninių trenerių klaida yra manymas, kad jų darbas yra kūno dizaino ar svorio kontrolės paslaugų teikimas, nes taip mano klientai. Tačiau profesionalus ir kompetentingas asmeninis treneris turi ne tik tenkinti kliento norus, bet ir mokyti, šviesti klientą, pakreipti treniruočių programą tinkama kryptimi. Dažna trenerių klaida vedant treniruotes yra pernelyg didelis dėmesio sutelkimas į save, o ne į klientą. Dėl šios priežasties treneris nemato kliento klaidų, laikysenos pakitimų atliekant pratimus, yra jam ne toks jautrus. Pritrūksta elementaraus bendravimo, etikos bei darbo su klientu įgūdžių“, – sako S. Pajaujienė.
Simona išskyrė ir dar vieną trenerių ydą: „Treneris dažnai turi savo firminius pratimus, kuriuos taiko kiekvienam klientui. Juk net geriausias pratimas negali būti taikomas visiems be išimties –taip žmogus ne tik negauna naudos sveikatai, bet ir gali žaloti savo organizmą. Klientą būtina stebėti ir kiekvienam pritaikyti geriausią treniruočių metodą, o tam reikalingas dėmesys ir jautrumas, kurio dažnai pritrūksta.“
TV3 nuotr.