Apklausus daugiau nei 1 tūkst. Lietuvoje gyvenančių respondentų paaiškėjo, kad šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos, docentės Eglės Butkevičienės, populiariausios pilietinės veiklos formos Lietuvoje ir Europoje skiriasi.
Pastaruoju metu, kalbant apie dalyvavimą pilietinėse akcijose, vis dažniau yra akcentuojamas informacinių komunikacinių technologijų, ypač naujųjų socialinių medijų, vaidmuo. Socialinė žiniasklaida šiandien populiariausia ir daugiausia naudojama tarp jaunimo. Tačiau kiek ir kokios pilietinio dalyvavimo formos labiausiai paplitusios Europoje ir Lietuvoje?
Europiečiai noriai pasirašo peticijas
Tarptautinės socialinio tyrimo programos duomenimis, Europoje peticijų pasirašymas, palyginti su pinigų aukojimu, tam tikrų produktų boikotavimu arba sąmoningu pirkimu dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių, dalyvavimas demonstracijose, mitinguose ar politiniuose susirinkimuose, yra populiariausia pilietinės veiklos forma.
Didžiausia dalis respondentų (44,8 proc.) įvardijo, kad jiems yra tekę pasirašyti peticiją. Apie trečdalis respondentų (32,1 proc.) teigė, kad jie yra aukoję pinigus ar pritraukę lėšų socialinei, politinei veiklai ar boikotavę arba sąmoningai pirkę tam tikrus produktus dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių (30,1 proc.).
O ketvirtis respondentų (24,9 proc.) yra dalyvavę politiniame susirinkime ar mitinge. Kitos pilietinės veiklos sulaukia mažiau gyventojų dėmesio.
Infografikas: https://infogr.am/pilietiniu_iniciatyvu_budai_europoje
Lietuvių pilietinis aktyvumas žemas
Lietuvoje situacija kitokia. Šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai linkę aukoti pinigus ar pritraukti lėšų socialinei ar politinei veiklai – tai darė 31,8 proc. respondentų.
Ketvirtis respondentų (26,5 proc.), dalyvavusių apklausoje, teigė pasirašę peticijas, penktadalis – dalyvavę demonstracijose (20,6 proc.) ar politiniuose susirinkimuose, mitinguose (19,1 proc.). Mažiausia dalis respondentų buvo susisiekę su žiniasklaidos atstovais ar medijose reiškę savo nuomonę (6,5 proc.) bei išsakę politines pažiūras internete (7,1 proc.).
Infografikas: https://infogr.am/pilietiniu_iniciatyvu_budai_lietuvoje
Pilietinės veiklos formos skiriasi
Lygindami Lietuvos ir Europos šalių duomenis, matome, kad populiariausios pilietinės veiklos formos skiriasi. Didžiausias atotrūkis tarp Lietuvos ir Europos yra boikotavimas arba sąmoningas pirkimas dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių.
Europos šalyse boikotavo arba sąmoningai tam tikrus produktus dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių pirko beveik trečdalis respondentų (30,1 proc.), o Lietuvoje tokių buvo tris kartus mažiau, t. y. tik 10,4 proc.
Kita Lietuvoje ir Europoje reikšmingai besiskirianti pilietinė veikla – peticijų pasirašymas. Europos šalyse peticijas yra pasirašę 44,8 proc. respondentų, o Lietuvoje beveik dvigubai mažiau, t. y. tik 26,5 proc.
Europoje šiek tiek daugiau piliečių įsitraukia į tokias veiklas, kaip tam tikrų produktų boikotavimas arba sąmoningas pirkimas dėl politinių, etinių ar aplinkosauginių priežasčių, dalyvavimas demonstracijose, dalyvavimas politiniuose susirinkimuose ar mitinguose, susisiekimas ar bandymas susisiekti su politiku ar valstybės tarnautoju siekiant išreikšti savo pažiūras, susisiekimas su žiniasklaidos atstovais, savo nuomonės pateikimas jos kanaluose bei politinių pažiūrų reiškimas internete.
Infografikas: https://infogr.am/pilietinio_aktyvumo_formu_palyginimas_lietuvoje_ir_europoje
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo–balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“ (MIP-082/2014). Tyrimo imtis 1119 respondentų.
Autorė Paulina Kuzmickaitė