Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikos konferencijų salėje 2018 m. sausio 21 d. Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyrius pakvietė į Lietuvos jubiliejiniams metams skirtą renginių iš ciklo „Vainikas Lietuvai“ antrąjį susitikimą. Šį kartą renginys buvo skirtas Lietuvos švietimo pradininkams, šviesuoliams, išskirtinėms asmenybėms – XX a. 1-osios pusės Lietuvos inteligentų švietėjų nuopelnams. Lietuvos švietimo istorijos muziejus išleido remiantis straipsniais, publikuotais ne tik respublikinėje spaudoje, bet ir JAV, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos, Anglijos leidiniuose, bei archyvine dokumentika, muziejininkės Jūratės Jagminienės parašytą knygą „Lietuvos inteligentai“. Autorė ne tik tyrinėjo muziejaus fonduose saugomą medžiagą, bet ir rinko prisiminimus, studijavo kultūrinį ir istorinį palikimą. Knyga, išleista Lietuvos švietimo istorijos muziejaus 95-mečiui, – dovana ir Lietuvos šimtmečiui.
„Kad suprastume, kas esame, turime atsigręžti į praeitį – iš kur atėjome – ir, suprantama, susimąstyti, kur einame, ką paliksime ateities kartoms“, – savo poziciją knygoje išreiškia autorė. Knyga padeda iš naujo pažinti inteligentus, sudėtingomis aplinkybėmis kūrusius lietuvišką mokyklą, gaivinusius, saugojusius ir tvirtinusius mūsų tautinę tapatybę, kalbą, kultūrą. Tai jie be jokio atlygio rašė, dažniausiai savo lėšomis leido vadovėlius, lietuviškai mokė vaikus, švietė suaugusiuosius, steigė ir rėmė lietuviškas organizacijas, rizikuodami patekti caro valdžios nemalonėn, kentė persekiojimus, represijas. Daugelis jų pasiaukojamai kūrė nepriklausomą valstybę, jos švietimo sistemą, kultūrinius pamatus. Darė tai, ką atlikti, jų įsitikinimu, juos įpareigojo mokytojo, švietėjo, inteligento pašaukimas.
Knyga vertinga įvairiu požiūriu – tiek istoriniu, tiek literatūriniu, o ir savaip atskleidžia mūsų gyvenamąjį laikotarpį, lyginant su dvidešimtojo amžiaus asmenybėmis, padeda sąmoningiau atsirinkti tai, kas reikalingiausia Lietuvai.
Jūratės Jagminienės ir muziejaus komandos – kultūros projektų vadovės Rasos Vaikutytės, dizainerės Ramintos Ardzevičienės – kūrybinis darbas – puikiai poligrafiškai išleistas leidinys, gausiai iliustruotas nuotraukomis, dokumentų faksimilėmis, kviečia atversti, skaityti, susimąstyti. Versdami knygos puslapius, susitinkame su Pranu Mašiotu, jo plačia ir garsia gimine, Jonu Jablonskiu, Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, Vincu Ruzgu (muziejaus įkūrėju), Marcelinu Šikšniu, Jonu Murka, Juozu Damijonaičiu, Stasiu Matjošaičiu-Esmaičiu, Antanu Vokietaičiu… O kiek žinomų ir kartais net pamirštų žmonių buvo su jau paminėtais asmenimis. Didelė dalis jų gyveno, kūrė Kaune, Žaliakalnyje. Knyga pasakoja apie jų kūrybą, pasiaukojimą, atskleidžia kai kurias biografijos detales. Apie juos, vadovėlių autorius, įtaigiai ištraukas iš knygos skaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė.
Kas sudėta knygose, kas spausdintu žodžiu prabyla į skaitytoją – turi išliekamąją vertę. Tai perpildytoje kelių šimtų vietų konferencijų salėje išgirdo renginio dalyviai iš šio susitikimo vedėjos Dalios Poškienės. Knyga svarbi ir reikalinga mokykloms, mokytojams, reikalinga ir mums, pinantiems Vainiką Lietuvai.
Vainikas – iš darbų, iš dainų, poezijos posmų, muzikos… Tokį žiedą – literatūrinę muzikinę kompoziciją – padovanojo A. Stulginskio daugiafunkcio centro mišrus choras „Gimtinė“ (vadovas R. Vaičekonis), pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius ir choro vadovo muziką atlikdami programą „Tik nesumindžiokit širdies“.
Renginio partneriai: Lietuvos švietimo istorijos muziejus, XXVII knygos mėgėjų draugija, Kauno Kristaus prisikėlimo parapija.
Parengė Dalia Poškienė
Nuotraukos Audronės Jurevičiūtės ir Tautvilo Rinkevičiaus