Kaip išsigryninti verslo idėją, sukurti patrauklų prekių ženklą, parduoti padedančią strategiją? Ką būtina išmanyti kiekvienam smulkiajam verslininkui? Atsakymus į šiuos klausimus žino Snieguolė Kerpienė. Tris dešimtmečius ne tik kaupusi vertingas žinias, bet ir taikiusi jas praktiškai, šiandien nelengvu verslo keliu moteris padeda žengti kitiems.
Viena iš veiklų, kuriomis užsiėmė Snieguolės įkurta įmonė, – drabužių gamyba Europos įmonėms. Daug išmokta ir uždirbta gaminant tokioms garsioms įmonėms ir prekių ženklams kaip „Cacharel“, „Gerard Darel“, „Tara Jarmon“, „Reiss“ ir kt. Tačiau moteriai tai neteikė didelio džiaugsmo: ji nesijautė lygiaverte verslo partnere, į įmonės kolektyvą užsienio bendrovės žiūrėjo kaip į pigią darbo jėgą, mėgdavo primesti savo klaidas, nevertindavo papildomo darbo. Todėl ji intensyviai ieškojo kitų verslo sprendimų.
Taip 2004-aisiais gimė nuosavas prekių ženklas „Salanida“, įkvėptas Kuršių nerijos. Niujorke ir Paryžiuje įkūrus atstovybes, pavyko išeiti į tarptautinę rinką. Lietuviški drabužiai buvo pristatomi tarptautinėse parodose, į kurias patekti itin sunku. Net 22 užsienio butikai pirko „Salanidos“ rūbus. Atrodė – dar pora metų ir investicijos atsipirks. Deja, 2009-aisiais ištiko krizė… Tačiau nesėkmė Snieguolės neparklupdė, priešingai – dar labiau sustiprino.
Daugiau nei dvidešimt metų sukotės mados versle. Kas paskatino tapti verslo mentore?
Prisipažinsiu, mano gyvenimą iš esmės pakeitė bankrotas, kuris per krizę 2009-aisiais sugriovė visą mano „imperiją“. Dėl to, žinoma, buvo labai baisu, bet, kaip sako patarlė, kuria mėgstu vadovautis, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Esu nepataisoma optimistė. Po tokio supurtymo galva ėmė dirbti kitaip, tapau įžvalgesnė, sumanesnė. Mūsų šalyje į bankrutavusius žiūrima kreivai, o Amerikoje manoma, kad tokie išbandymai tik subrandina verslininką.
Nors daug praradau, džiaugiausi, kad bankrotas mane išlaisvino. Keturiasdešimt darbuotojų, banko paskola, gamybos planai, užsienio partnerių vizitai, komandiruotės po visą pasaulį, begalinis tempas, kolekcijos, fotosesijos, parodos – atrodė, kad tai niekada nesibaigs. Ir staiga – taškas, laisvė, daryk, ką nori! Tuomet uždaviau sau klausimą, ką dar norėčiau nuveikti gyvenime. Įkūriau viešbutį, išbandžiau save pramogų organizavimo ir viešojo maitinimo versle. Man sekėsi gana gerai, bet šios sritys manęs nesužavėjo, jaučiau, kad neišnaudoju savo žinių, kūrybinio potencialo. Todėl įkūriau verslo konsultacijų įmonę. Iš pradžių konsultuodavau mados verslo atstovus, o dabar teikiu rinkodaros patarimus, ieškau tinkamų sprendimų visų sričių verslams.
Kokiose srityse įmonėms prireikia Jūsų pagalbos, kokias jų silpnąsias vietas pastebite?
Dažniausiai įmonė turi produktą, žino, kaip ir kur jį gaminti, bet sunkiai sekasi jį parduoti. Mano misija – parodyti galimas šios problemos priežastis, pasiūlyti, kaip ją spręsti, ir būti „koučere“, padedančia pačiai viską atlikti.
Dažniausiai pastebiu išskirtinės kompetencijos trūkumą, kainos ir vertės neatitikimą, komunikacijos stygių, neefektyvų procesų valdymą, netikslų kaštų skaičiavimą, tikslų nebuvimą. Kai imame tvarkyti įmonę, tenka daug ką keisti, kartais net pavadinimą ar prekių ženklą, todėl savo veiklą ir pavadinau „Verslo reforma“.
Deja, matau, kad neretai verslininkams savarankiškai atlikti reikiamus rinkodaros žingsnius, pasikliaujant mano konsultacijomis ir rekomendacijomis, pristinga jėgų, todėl plečiu savo veiklą – į ją įsitrauks fotografai, grafikos dizaineriai, tekstų kūrėjai, elektroninės prekybos organizatoriai.
Artimiausiu metu atsiras dar vienas naujas mano projektas – motyvaciniai verslo pusryčiai (iš pradžių Klaipėdoje). Tai susitikimai kartą per savaitę tam, kad įsipareigotume vieni kitiems, kad verslininkai sulauktų palaikymo, patarimų ir įgytų jėgų. Esu įsitikinusi, kad dauguma gali pasiekti gerų rezultatų – lietuviai yra kūrybingi ir darbštūs žmonės, tik pavieniui dirbant sudėtinga viską suvaldyti ir išlikti produktyviam kiekvieną dieną.
Kaip mūsų mados verslams sekasi šiandien?
Mados verslas kol kas yra eksperimentavimo stadijoje ir tai nėra blogai – augimui reikia laiko. Koncepcija, identitetas, pozicionavimas kartais išryškėja po kelerių metų, svarbu turėti kantrybės ir užsispyrimo. Jau turime ne vieną sėkmės pavyzdį. Pasiseka tiems, kas geba suformuoti aiškią strategiją, nesiblaško, sutelkia dėmesį į vieną pasirinktą kompetenciją ir ją perteikia atitinkamomis priemonėmis.
Kaip nebrangiomis priemonėmis didinti prekių ženklo žinomumą ?
Šiuo metu galėčiau išskirti tris veiksmingus būdus. Pirmas – klientų įtraukimas į procesus pateikiant informacijos apie įmonės veiklą. Tam tinka „užkulisių“ demonstravimas arba skaidrumo politika. Antras – glaudžių ryšių su klientais mezgimas (nuo individualių užsakymų atlikimo iki bendruomenės kūrimo). Trečias būdas – problemų paieška ir sprendimų siūlymas, pavyzdžiui, prisidėjimas prie aplinkos užterštumo, vartotojiškumo mažinimo, sąmoningų ir laimingų žmonių gyvensenos kūrimo ir t. t. Verslui, kuris prisideda prie visuomenės gerovės, klientai nelieka abejingi. Įgyvendinti šias strategijas galima ir nebrangiomis priemonėmis, svarbiausia nuoširdumas, tikėjimas ir tikslinga komunikacija.
Kokios svarbiausios pamokos, kurias išmokote per kelis verslavimo dešimtmečius?
Neskubėti daryti išvadų, kuo atidžiau stebėti ir analizuoti situacijas, verslo aplinką, įvykius, žmones, formuluoti bei užduoti kuo taiklesnius klausimus, nebijoti klausti, gilintis į rinkodarą ir elektronines technologijas.
Kokių savybių neturint pradėti verslą itin rizikinga?
Kantrybės, ištvermės, disciplinos. Visa kita ateis savaime, jei tik veiks šie trys mechanizmai.
Inga Nanartonytė