Jaunasis mokslininkas dr. Jonas Jankauskas po beveik 9 metų, praleistų užsienyje, grįžta į Lietuvą ir jau nuo šio semestro skaitys paskaitas studentams Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete. Su praėjusių metų rudenį išrinktu Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos nariu kalbėjome apie mokslininko, dėstytojo profesiją, Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslininkų bendradarbiavimo problemas ir ateities tikslus.
Dėstytojo darbo patirties įgijo Lietuvos ir užsienio universitetuose
„Dėstytojo karjerą pradėjau dar būdamas studentas, dirbau ISM, vėliau, doktorantūroje pradėjau vesti pratybas VU Matematikos ir informatikos fakulteto studentams, dirbau asistentu“, – pasakoja mokslininkas.
Reikšmingos dėstymo patirties dr. J. Jankauskas įgijo ir užsienyje, podoktorantūros stažuotėje Kanadoje – ten dėstymas yra privalomas, kad būsimieji mokslininkai ir dėstytojai įgytų darbo su studentais patirties.
„Kanadoje dirbau dviejuose universitetuose – Simono Fraserio universitete ir Vaterlo. Pirmajame dėsčiau pradinį matematinės analizės kursą (Calculus-I), o antrajame – analizę ir dar tiesinę algebrą inžinieriams. Taigi teko susidurti su visa dėstymo virtuve iš vidaus. Pavyzdžiui, tiesinės algebros paskaitos vykdavo tūkstančiui studentų vienu metu. Dėstytojų komandą sudarė 6 dėstytojai, kurie turėdavo nuo 100 iki 200 studentų kursus“, – patirtimi dalijasi dr. J. Jankauskas.
Visiems dėstytojams, kaip pasakoja pašnekovas, buvo paskirtas vienas koordinatorius, atsakingas už konkretaus dalyko plano sudarymą tiek turinio, tiek trukmės požiūriu. Kiti dėstytojai tą planą vykdydavo: „Kitais metais jau pačiam teko pabūti tiesinės algebros kurso koordinatoriumi, ruošti visas užduotis. Tai nėra taip paprasta, užima daug laiko.“
Matematikos moksle – jau 18 metų
Kaip išskiria dr. J. Jankauskas, siekiant sėkmingo kelio akademinėje srityje, būtinas sistemingas, kruopštus darbas, tinkama darbo disciplina: „Turbūt neatitikčiau idealaus mokslininko įvaizdžio. Kartais pritrūksta savidisciplinos, mėgstu ir ilgiau pamiegoti, esu labiau pelėdos tipo žmogus, man geriausi dalykai nutinka tyloje, vakare. Labai gerai, kai dirbdamas mokslinį darbą dar ir dėstau – tai padeda palaikyti paros ritmą ir darbo discipliną.“
Dr. J. Jankausko mokslinių tyrimų sritis apima polinomus, matricų skaičiavimo sistemas ir įvairius skaičiavimus kompiuteriu. Daktaro laipsnį matematikas įgijo VU, disertacinis darbas pripažintas vienu iš geriausių 2012 m. darbų Lietuvoje, disertacija puikiai įvertinta Lenkijos matematikų draugijos. Jaunasis mokslininkas publikavo daugiau nei 20 straipsnių tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose.
Atlikdamas tyrimus, dr. J. Jankauskas dažniausiai naudoja kompiuterinius skaičiavimus: „Daugelis hipotezių kyla pirmiausia atliekant eksperimentą kompiuteriu, pamatant dėsningumą, paskui susiformuoja idėja, kaip viskas turi atrodyti. Tada jau reikia viską įrodinėti matematiškai.“
Mokslininkas sako, kad labai mėgsta išvedinėti įvairias formules, bandymų ir klaidų metodu stebėti, kas veikia, o kas ne: „Tai turbūt ir yra matematika.“
Matematikos srityje 18 metų dirbantis mokslininkas, prisimindamas studijas Matematikos ir informatikos fakultete, pasakoja, kad labiausiai įsiminė žmonės, kurie privertė pamilti matematiką, kurie mokėjo sudominti: „Man patiko Hamleto Vladislavo Markšaičio paskaitos, jis patikdavo tiems studentams, kurie buvo stipresni matematikoje. Galima išskirti Ričardo Kudžmos, Vigirdo Mackevičiaus matematinės analizės paskaitas, galima daug ką paminėti geru žodžiu. Ir, žinoma, įžymusis Romualdas Kašuba – su juo tarptautiniame matematikos konkurse skaitydavome matematikos paskaitas. Taip matematika mane įtraukė ir pasilikau joje.“
Į Lietuvą paskatino grįžti ne tik asmeninės priežastys
Dr. J. Jankauskas sako, kad turėjo darbo pasiūlymų ir užsienyje, bet nusprendė grįžti į Lietuvą. Viena iš priežasčių asmeninė – noras būti kartu su draugais, šeimos nariais Lietuvoje. Be to, jis skaito, seka lietuvišką žiniasklaidą ir naujienas, kartu su kolegomis Lietuvoje rašo mokslinius straipsnius: „Jaučiu, kad atėjo laikas grįžti atgal ir kurti naudą Lietuvos mokslui. Yra galimybė kurti savo mokslinę grupę ir siekti rezultatų.“
LMA Jaunosios akademijos narys pastebi Lietuvos mokslininkų ir užsienyje dirbančių lietuvių bendradarbiavimo trūkumą. Jis įsitikinęs: reikia aktyviau bendrauti, kad mokslininkai neatsiribotų vienas nuo kito, nesusvetimėtų.
„Formuojasi dvi atskiros bendruomenės: lietuviai, kurie yra Lietuvoje, ir emigrantai lietuviai, dirbantys užsienyje. Tarp jų ryšiai nėra labai stiprūs. Užsienyje gyvenantys lietuviai nelabai įsivaizduoja, ką galima daryti Lietuvoje, ar yra perspektyvų, ar nėra. Jie gyvena savo susigalvotais vaizdiniais. Tarp vietinių lietuvių – konservatyvus požiūris, nėra gyvesnio bendravimo. Abi pusės laukia, kuri bendrauti pradės pirmoji“, – pasakoja mokslininkas.
Vienas iš dr. J. Jankausko tikslų būnant LMA Jaunosios akademijos nariu – susidaryti kontaktų sąrašą ir su lietuvių mokslininkais, dirbančiais užsienyje, užmegzti ir palaikyti aktyvų ryšį.
„Mano idėja susijusi su Lietuvos ir užsienio jaunųjų matematikų bendruomenės kūrimu – kartu bandyti rašyti įvairius projektus, organizuoti užsienyje dirbančių matematikų vizitus į Lietuvą, susitikimus, paskaitas, seminarus. Grįžtantiems dirbti į Lietuvą padėti susiorientuoti, užsikabinti, galbūt padėti parašyti paraišką finansavimui gauti“, – pasakoja LMA Jaunosios akademijos narys, Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimo organizatorius ir priduria, kad jis norėtų prisidėti prie matematikų bendruomenės gaivinimo ir plėtros, ginti Lietuvos jaunųjų matematikų interesus įvairiose srityse.
naujienos.vu.lt