Valkininkai
Poezijos pavasaris.
Čiulba vasara…
Mažoji kultūros sostinė Valkininkai svetingai sutiko 57-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ dalyvius ir svečius. Kas sieja Tokiją ir Valkininkus? Ne tik vienodai aukšta oro temperatūra, bet ir japoniškosios poezijos haiku tema.
Su „sakuros žiedų pūga“ į „Poezijos pavasarį“ įsiveržė debiutantas Justinas Stanislovaitis – bardas, atlikėjas, kompozitorius. Iš TV muzikinių projektų pažįstamas „Justin 3“ ir „Twosome“ narys rašo muziką ne tik savo, Ilzės Butkutės, Tado Žvirinsko ir kitų poetų eilėms. „Manau, kad tai nėra tradicinė dainuojamoji poezija, išlieku savimi ir į skambesį įnešu savo patirtį“, – sako atlikėjas. Justinui gimusi idėja lietuvių kalbos unikalumą ir autentiškumą suderinti su pasaulio kalbomis išsivystė į muzikinius projektus su Japonijos, Italijos ir kitų šalių dainininkais.
Šis ir dar daug įstabių valkininkietės poetės, pedagogės Marijos Dalios Kavaliauskienės haiku skambėjo pristatant kiekvieną festivalio poetą. 20-ąjį jubiliejų mini Birutės Mar japoniškasis monospektaklis „Meilužis“, o jausmingoji puikių vaidmenų kūrėja, režisierė, choreografė ir poetė Birutė Mar savo eilėraščiais tarsi patvirtina, kad „kūryba – kvietimas persikelti į kitą upės pusę… viskas tam, kad keliautume gilyn, pažintume save, savo sielą“.
Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų koordinatorė, poetė Marija Mažulė pristatė viešnią iš Estijos – vertėją, redaktorę, poetę Caroliną Pihelgas. Carolina išleidusi šešis poezijos tomus, o prozos eilėraščių rinkinys „Valgus kivi sees“ („Šviesa akmenyje“, 2019) buvo įvertintas Kultūros fondo apdovanojimu kaip geriausia metų poezijos knyga. Jos poezija yra tanki ir metaforinė, dažnai susijusi su atminties, prarastų pasaulių nostalgijos ir mitologijos temomis. Carolina yra išvertusi C. Cavafy, Sappho, T. Ulven, P. Nerudos ir kitų poeziją.
Pati Marija Mažulė skaitė ir savo poeziją. Baigusi slavų filologijos studijas Vilniaus universitete, dirba Lietuvos rašytojų sąjungoje, augina tris vaikus. 2018 m. gegužę debiutavo kaip poetė.
Viena ryškiausių savo kartos literatūrinių figūrų, be kurios neįsivaizduojama 8–9 dešimtmečių literatūrinė panorama, – Antano Jonyno sūnus Antanas A. Jonynas. Jis – poetas, vertėjas, jo poezijoje juntama laisvės dvasia, hipių kultūra, rokas, bliuzas, Vilnius, vynas, meilės kalba: „Rašyti reikia tai, kas pačiam svarbu, kas neramina, jaudina ar domina, nes viena svarbiausių vertybių – nepriklausomas vidinis žmogaus gyvenimas.“
Drąsi, jaunatviška, ironijos blyksniais kibirkščiuojanti Dovilės Bagdonaitės poezija. Dovilė – jaunosios kartos menininkė, poetė, 2016 m. laimėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamą pirmosios knygos konkursą, išleido debiutinę eilėraščių knygą „Mėlynojo banginio širdis“. Jos kūrinių temos – menas, jausmai, kūnas, savasties paieškos, aplinkos atspindžiai.
Valkininkų krašto literatės Eugenijos Strazdienės kūryboje – gamta, meilė ir viskas, kas prisiliečia prie jautrios moteriškos širdies. Neatsitiktinai visos šventės metu skambėjo valkininkietės Marijos Dalios Kavaliauskienės haiku ir jos profesionaliai kuriami eilėraščiai: „Niekada nesiekiau būti poete. Tie mano kūrybiniai „trupiniai“ – tik bandymas gintis nuo kartais nelengvos kasdienybės, nuo skausmo ir ilgesio. Eilėraštis kartais „ateina“ visai netikėtu laiku… Džiaugiuosi vaikų ir anūkų pasiekimais ir tuo, kad vis dar matau dangaus žydryne nuraibuliuojantį saulėlydį.“ Taip rašo poetė, kuriai liepos 14 sukanka 80 metų. Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė sveikinimo žodžius skyrė ir Marijai Daliai, ir visiems poezijos festivalio svečiams. Už įdomią ekskursiją po Valkininkus „Poezijos pavasario“ dalyviai dėkojo Danutei Blažulionienei. Akį džiugino Stasio Tolvaišos darbų paroda.
Renata Česnulevičienė
Organizatorių nuotr.