Moterų policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – svarbi šiuolaikinės visuomenės sveikatos problema, dažnu atveju tai ir moterų nevaisingumo priežastis. Mokslinių tyrimų duomenimis, 38 proc. moterų, negalinčių susilaukti kūdikio, turi ovuliacijos sutrikimų, kurie net 80 proc. atvejų susiję su PKS. Apie šios ligos diagnostiką bei gydymą pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė, nevaisingumo gydymo specialistė Geda Holcmann.
Pasak specialistės, policistinių kiaušidžių sindromas – tai būklė, kai moters kiaušidės išskiria itin daug įprastai moters organizme mažais kiekiais aptinkamų vyriškų hormonų – androgenų, ir su šia būkle susijusios pasekmės. Akušerė-ginekologė sako, kad pats ligos pavadinimas siejamas su gana tipiška kiaušidžių išvaizda: jos panašios į vynuogių kekę – yra padidėjusios ir turi daug mažų cistelių. PKS – gan dažna reprodukcinio amžiaus moterų problema. Statistikos duomenimis, su šiuo sindromu susiduria apie 10 proc. pasaulio moterų.
Kaip atpažinti policistinių kiaušidžių sindromą
Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojos akušerės-ginekologės G. Holcmann teigimu, nors PKS kiekvienu atveju pasireiškia skirtingai, apie galimą ligą dažniausiai perspėja šie simptomai:
-
nereguliarios mėnesinės (kai mėnesinių ciklas trumpesnis nei 21 arba ilgesnis nei 45 dienos). Kraujavimas jų metu gali būti labai gausus, normalus arba labai menkas (tik tepimas), trumpas arba užsitęsęs, dažnas arba retas;
-
hirsutizmas (padidėjęs kūno plaukuotumas);
-
svorio augimas (ypač pilvo srityje);
-
itin riebi oda, padidėjęs spuoguotumas;
-
nevaisingumas (nenaudojant jokių apsaugos priemonių ir esant reguliariems lytiniams santykiams, moteris per metus laiko nepastoja).
Pastebėjus šiuos požymius rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą konsultacijos ir ištyrimo. PKS sergančių moterų ištyrimas yra kompleksinis – tiksliai diagnozei būtina atlikti daug įvairių tyrimų (fizinės būklės įvertinimą, laboratorinius, instrumentinius tyrimus), taip pat įvertinti gretutinę patologiją.
PKS diagnostika, pasak gydytojos, pradedama nuo pokalbio su specialistu, kurio metu išsiaiškinami simptomai, jų trukmė ir intensyvumas, šeimos anamnezė, atliekama kūno apžiūra dėl padidėjusio plaukuotumo, matuojamas kūno masės indeksas. Taip pat atliekamas gimdos ir kiaušidžių ultragarsinis tyrimas – gan dažnai, esant šiai patologijai, kiaušidės yra padidėjusios ir turi tipišką vynuogių kekės vaizdą – kiekvienoje jų yra daug mažų cistelių.
Tačiau G. Holcmann atkreipia dėmesį, kad policistinį vaizdą turinčių kiaušidžių funkcija gali būti visiškai normali. Nustatyti tikslią diagnozę padeda kraujo tyrimai, leidžiantys įvertinti lytinius hormonus, laisvo testosterono indeksą, kiaušidžių rezervą atspindintį antimiulerinio hormono (AMH) kiekį.
Kaip valdyti PKS simptomus
„Svarbu žinoti, kad policistinių kiaušidžių sindromo išgydyti negalima – jį galima tik kontroliuoti, stebint savo būseną ir atliekant tyrimus“, – pabrėžia G. Holcmann.
Pasak jos, gydymo rekomendacijos priklauso nuo moters poreikių skirtingais gyvenimo periodais, pagal tai ir rekomenduojamas gydymas. Jeigu padidėjęs kūno masės indeksas (KMI), rekomenduojama svorio korekcija ir fizinio aktyvumo didinimas. Jeigu merginai ar moteriai pastojimas neaktualus ir reikia sureguliuoti mėnesinių ciklą, rekomenduojamas hormoninis gydymas įvairiais hormoniniais preparatais. Kartais, siekiant sumažinti rezistentiškumą insulinui, skiriami diabetui gydyti naudojami vaistai. Jeigu moteris neplanuoja pastoti, bet jai reikalinga kontracepcija, rekomenduojamos sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT), nes net ir esant PKS kartais gali įvykti spontaninė ovuliacija. Jeigu moteris nori pastoti, rekomenduojami ovuliaciją skatinantys preparatai.
Galimos negydomo PKS pasekmės
Viena dažniausių PKS pasekmių – nevaisingumas dėl kiaušidėse nevykstančios ovuliacijos bei kiaušidžių audinio pokyčių. PKS yra viena dažniausių priežasčių, kai moteriai nepavyksta pastoti dėl ovuliacijos nebuvimo. Dėl pakitusios lytinių hormonų pusiausvyros organizme nepakanka hormonų tam, kad kiaušidėse subręstų kiaušinėlis. Dėl pakitusios kiaušidės struktūros jis tiesiog nesugeba ovuliuoti, o be ovuliacijos apvaisinimas niekaip negali įvykti.
PKS nulemto nevaisingumo gydymas
Gydytoja akušerė-ginekologė sako, jog gera žinia yra ta, kad yra vaistų, padedančių įvykti ovuliacijai, ir jie paprastai skiriami nevaisingumui gydyti esant PKS.
Nepavykus medikamentinei ovuliacijos stimuliacijai, rekomenduojama laparoskopinė kiaušidžių operacija. Neretai PKS sukeltam nevaisingumui gydyti pasitelkiamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Specialistė primena, kad gydant šios kilmės nevaisingumą svarbi ir gyvenimo būdo bei mitybos korekcija.
Mitai ir faktai
Pasak G. Holcmann, apie PKS sklando daugybė įvairiausių mitų, su kuriais nuolat susiduria vaisingumo specialistai.
Gydytoja pasakoja, jog neretai moterys kaltina save, manydamos, kad PKS – nesveiko gyvenimo būdo pasekmė ir kad jos turi šį sindromą, nes kažką darė ne taip. Tačiau, pasak specialistės, tai – tikrai ne moterų kaltė, nes PKS priežastys iki šiol iki galo neišaiškintos. Svarbią įtaką šiai ligai turi šeiminė anamnezė.
Kitas dažnas mitas – atsikračiusi antsvorio, moteris pasveiks. „Nors tai nėra tiesa, tačiau, numetus svorio, galima geriau subalansuoti hormoninį foną, todėl kartais įvyksta ir spontaninė ovuliacija“, – sako specialistė.
Kartais manoma, kad PKS – itin reta liga, todėl vengiama apie ją viešai kalbėti. Tačiau, kaip jau minėta, ja serga apie 10 procentų pasaulio moterų. Didesnė problema, pasak G. Holcmann, yra tai, kad tik pusei moterų šis sindromas yra diagnozuojamas.
Specialistė sako, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai gydytojas ginekologas, diagnozavęs PKS, pasako moteriai, kad ji niekada nesusilauks vaikų. Tai – netiesa. Nors PKS sergančios moterys gali turėti problemų dėl pastojimo, taip yra toli gražu ne visada. Be to, PKS labai sėkmingai kontroliuojamas medikamentais arba pagalbinio apvaisinimo procedūromis.
Dar vienas mitas, dažnai klaidinantis ir pačius gydytojus, – PKS serga tik nutukusios moterys. Tačiau tiesa yra tokia, kad apie 50 procentų šį sindromą turinčių moterų nėra nutukusios ir neretai jų gydymas būna sudėtingesnis.
Specialistė pasakoja, kad 2018 m. Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija (ESHRE) paskelbė naujas rekomendacijas dėl PKS diagnostikos ir gydymo. Jos susijusios su naujais PKS diagnostiniais kriterijais, hirsutizmo (padidėjusio kūno plaukuotumo dėl hormonų sutrikimo) vertinimu ir gydymo rekomendacijomis. Šiuo metu vaisingumo specialistai, vertindami ir gydydami PKS, naudojasi būtent šiomis mokslo įrodymais grįstomis rekomendacijomis.
Baigdama pokalbį vaisingumo specialistė gydytoja G. Holcmann moterims, susidūrusiomis su PKS, pataria nestigmatizuoti savęs. PKS – nepagydoma liga, bet pirmiausia ji turi būti diagnozuota remiantis aiškiais, moksliniu įrodymu paremtais kriterijais. Vienas požymis – tai ne PKS.