Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (vokiečių ir prancūzų), geografijos bei biologijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Likusių dalykų egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 d.
Lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos egzaminus šiemet išlaikė daugiau abiturientų nei pernai, vokiečių ir prancūzų kalbų egzaminus išlaikė visi, geografijos išlaikymo rezultatas labai panašus į pernykštį.
Matematikos rezultatai – geresni nei pernai
Šiais metais žymiai geresni matematikos rezultatai. Palyginus su praėjusiais metais, kai egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis (35 proc.) abiturientų, šiemet matematika pasirodė per kietas riešutas 15,4 proc. laikiusiųjų. Ir nors rezultatas nėra puikus, vis dėlto tai žingsnis pirmyn.
„Pasiekimų gerinimas yra visų: mokinio, mokytojo, mokyklos, savivaldybės, ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros bendraautorystė. Esu dėkingas švietimo bendruomenei už sutelktumą ir parodytą valią“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Matematikos egzamino minimalius reikalavimus atitinkantys uždaviniai buvo standartiniai, o uždaviniai, reikalaujantys aukštesniųjų mąstymo gebėjimų, – tokio paties sudėtingumo, kaip ir praėjusių metų egzamine.
Savivaldybių pasiekimai
Rezultatus išskirtinai pagerino Jonavos ir Kaišiadorių rajonų savivaldybės: daugiau kaip 7 kartus. Pernai matematikos neišlaikė 47 proc. Jonavos rajono abiturientų, šiemet – 6,6 proc. Kaišiadorių rajone pernai matematikos nepavyko įveikti 40,2 proc. laikiusiųjų, šiemet ši dalis sumažėjo iki 5,4 proc. Egzaminą laikė toks pats skaičius mokinių, kaip pernai. Kad tai įvyktų, reikėjo nuoseklaus darbo.
Jonavoje po dramatiškų pernykščių rezultatų visos pajėgos buvo skirtos matematikai, atlikta išsami rezultatų analizė ir sudarytas veiksmų planas, kaip gerinti matematikos pasiekimus. Štai keletas svarbiausių priemonių:
-
metinė papildoma užduotis mokyklų vadovams dėl mokinių pasiekimų gerinimo;
-
diagnostinių testų organizavimas ir jų rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos mokyklų vadovams, pavaduotojams, matematikos mokytojams;
-
tarpmokyklinis bendradarbiavimas, gerosios patirties sklaida;
-
individualios gimnazijų priemonės matematikos mokymuisi gerinti (privalomos konsultacijos abiturientams, tėvų švietimas, mokytojų tikslinė metodinė veikla ir kt.).
Kaišiadorių švietimo skyriaus vedėja pabrėžia mokytojų pastangas, taip pat nuoseklesnį metodinį darbą savivaldybės, mokyklų lygmeniu. Panašias priemones taikė ir kitos savivaldybės. Beveik visose savivaldybėse rezultatai gerėjo, žymesnio neigiamo pokyčio nėra nė vienoje savivaldybėje.
Didžiosiose – Vilniaus ir Kauno miestų – savivaldybėse rezultatai gerėjo vienodai: šiemet matematikos egzamino neišlaikė 2,8 karto mažesnė dalis abiturientų negu pernai.
Kauno miestas skiria atskirą dėmesį mokinių matematikos pasiekimams gerinti, kasmet rengiamas priemonių planas ir organizuojamos veiklos mokytojams, mokiniams ir jų tėvams, mokyklų vadovams. Dėmesys skiriamas ne tik II–IV gimnazijos klasių, bet ir 1–4, 5–8 klasių mokinių matematiniam ugdymui.
Keletas Kauno miesto matematikos pasiekimų gerinimo sistemos veiklų, kurias įgyvendino Kauno švietimo inovacijų centras:
-
matematikos laboratorija „MatLab“ miesto mokyklų I gimnazijos klasių mokiniams, siekiantiems geresnių matematikos mokymosi rezultatų. Tai kūrybinės dirbtuvės, konsultacijos, uždavinių sprendimo praktikumai, paskaitos ir kitos edukacinės veiklos, padėjusios įveikti mokymosi spragas, ugdytis matematinius gebėjimus;
-
savanorystės programa „Galiu padėti“, skatinanti gabius mokinius „pasimatuoti“ mokytojo profesiją, padedant kitiems mokytis matematikos;
-
matematikos mokytojų kompetencijų tobulinimas;
-
nemokamos matematikos konsultacijos II gimnazijos klasių mokiniams prieš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą bei abiturientams prieš valstybinį brandos egzaminą.
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „Edu Vilnius“ organizavo pagalbą mokykloms, norinčioms geriau pasiruošti matematikos egzaminui, rengė bandomąjį matematikos egzaminą, seminarus mokytojams.
Matematikos mokymosi gerinimo planas
ŠMSM, konsultuodamasi su ekspertais, parengė ir metų pradžioje patvirtino matematikos mokymosi gerinimo planą 2023–2030 m. m. Jame išskirtos kelios matematikos pasiekimų gerinimo kryptys: pagalba mokytojams, pagalba mokiniams, mokymo ir mokymosi tobulinimas, pasiekimų patikrinimo sistemos stiprinimas, matematikos mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas. Plane numatytos ilgalaikės kompleksiškos ir trumpesnio periodo priemonės, galinčios pagerinti artimiausių metų rezultatus.
Abiturientai turėjo galimybę pasitikrinti matematikos žinias per bandomuosius brandos egzamino ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus.
Organizuota nemažai renginių, diskusijų, skatinant vietoje priimti sprendimus, palankius matematikos mokymuisi. Tą savivaldybės ir padarė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra numačiusi, kad kitais mokslo metais:
-
daugės matematikos mokymui skirtų pamokų skaičius 3 kl., III ir IV gimnazijos klasėse;
-
nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose (4, 8 kl.) mokiniams bus skiriamos papildomos konsultacijos;
-
bus pradėtos įgyvendinti nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos matematikos mokytojams;
-
parengtas skaitmeninių matematikos mokymosi priemonių ir užduočių paketas.
Šiuos veiksmus lydės ir individualios savivaldybių bei mokyklų sumanytos priemonės.
smsm.lrv.lt