Kai 2021-ųjų vasarą Norvegijoje gyvenanti verslininkė ir mecenatė Žaneta Freyer
pirmą kartą prasitarė apie sumanymą Lietuvoje sukurti nacionalinį jaunųjų mokslininkų
konkursą, išgirdo paprastą, bet skaudų sakinį: „Juk tavęs niekas nepažįsta… kaip tu tai
įgyvendinsi?“ Ši abejonė buvo tikrai suprantama… Nors nuo 1996 metų Stavangeryje
gyvenanti lietuvė nuolat palaikė ryšį su gimtine, tačiau iš užsienio pradėti tokio masto
iniciatyvą atrodė drąsus ir beveik neįmanomas žingsnis. Vis dėlto būtent ši abejonė tapo
stipriausiu postūmiu veikti.
Mintis apie „Tyrėjų Grand Prix“ gimė iš paprasto, bet ambicingo siekio – kad mokslas
Lietuvoje būtų matomas, suprantamas ir prieinamas plačiajai visuomenei. Žaneta įsivaizdavo
renginį, kuriame doktorantai ir jauni tyrėjai pristatytų savo darbus ne tik akademinei
bendruomenei, bet ir žmonėms, kurie su mokslu kasdien nesusiduria. Idėja buvo aiški, tačiau
kelias iki jos įgyvendinimo – visiškai nežinomas.
Pradžia buvo kukli. Lietuvoje ji nepažinojo nė vieno potencialaus dalyvio ar partnerio,
todėl pirmasis žingsnis buvo susisiekti su Lietuvos jaunaisiais mokslininkais. Nuotolinio
susitikimo metu ji susipažino su Monika Briediene, vėliau – su Dovile Kurpyte-Lipnicke,
kurios tapo pagrindinėmis projekto organizatorėmis ir šiandien yra neatsiejama iniciatyvos
dalis. Būtent šis pirmasis ratas žmonių tapo pamatu, ant kurio augo visos vėlesnės sėkmės.
2022-ųjų spalį Vilniuje įvyko pirmasis „Tyrėjų Grand Prix“ finalas. Tai buvo
akimirka, kai Žaneta suprato, kad neįmanoma tampa įmanoma, kai atsiranda bendraminčių.
Renginys sulaukė didelio susidomėjimo, o jaunieji mokslininkai pirmą kartą turėjo galimybę
pristatyti savo tyrimus taip, kad juos suprastų visi – nuo moksleivių iki verslo atstovų. Nuo
pat pradžių „Tyrėjų Grand Prix“ buvo ir išlieka ne pelno siekiantis projektas, kurio tikslas –
suteikti jauniesiems tyrėjams sceną, balsą ir matomumą. Renginys kasmet profesionalėja,
tačiau nepraranda savo esmės, o Žaneta pabrėžia ir komandos „Go Vilnius“ indėlį, padėjusį
iniciatyvai augti ir stiprėti.
Svarbią paramą projektui suteikė ir partneriai, kurie patikėjo idėja dar tada, kai ji buvo
tik vizija. Žaneta su dėkingumu mini Lietuvos Tūkstantmečio „Rotary“ klubą, kurio
pasitikėjimas ir įsitraukimas tapo vienu iš kertinių veiksnių projekto augimui. Taip pat –
Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parką, kuris nuo pat pradžių matė „Tyrėjų Grand
Prix“ potencialą ir prisidėjo prie jo stiprėjimo kaip nacionalinės platformos.
Didžiausias pokytis, kurį atnešė projektas, įvyko ne scenoje, o Žanetos namuose.
Mecenatė atvirauja, kad jai labai svarbu, jog iniciatyvą mato ir palaiko jos vaikai. Projektas
paskatino juos dar labiau priartėti prie Lietuvos, domėtis jos istorija, geopolitika ir regiono
saugumu. Šis ryšys virto ir realiais pasirinkimais: sūnaus Magnuso pradėto verslo gynybos
srityje pirmasis investuotojas buvo lietuvis, o dukra Viltė pasirinko gynybos studijas ir vis
dažniau kalba apie ateitį, susijusią su regionu, iš kurio kilusi jos mama. Žaneta sako, kad tai –
didžiausias projekto asmeninis rezultatas: ryšys su Lietuva perduotas toliau ne per pareigą, o
per pavyzdį.
2025 metų finalo vakarą Žaneta stovėjo scenoje su ašaromis akyse. Ne dėl asmeninės
sėkmės, o dėl suvokimo, kad idėja, kuri kadaise atrodė per didelė, tapo nacionaliniu reiškiniu.
„Jei kas būtų apie tai papasakoję 2022-aisiais, tikriausiai nebūčiau patikėjusi“, – sako
verslininkė. Šią kelionę ji apibūdina Pranciškaus Asyžiečio žodžiais: „Pradėk nuo to, kas
būtina, tada daryk, kas įmanoma, ir staiga tu įgyvendini neįmanoma.“.
Žaneta tiki, kad jos istorija gali įkvėpti ir kitus lietuvius užsienyje. Ne todėl, kad ji
padarė kažką išskirtinio, o todėl, kad pradėjo nuo paprasto klausimo: ką galiu duoti Lietuvai
dabar? Ji sako, kad kartais žmonės galvoja, jog pokyčius gali kurti tik tie, kurie gyvena
Lietuvoje, tačiau jos patirtis rodo priešingai – kartais atstumas leidžia pamatyti aiškiau.
Tiems, kurie abejoja savo idėjomis, ji primena Johno F. Kennedy mintį: „Pokyčiai prasideda
tada, kai žmogus išdrįsta veikti.“
Šiandien „Tyrėjų Grand Prix“ yra daugiau nei konkursas. Tai platforma, kurioje
susitinka mokslas, verslas ir visuomenė. Tai erdvė, kurioje jaunieji tyrėjai tampa matomi, o jų
idėjos – girdimos. Žanetos istorija primena, kad diasporos ryšys su Lietuva nebūtinai
matuojamas kilometrais. Kartais jis matuojamas sprendimu ne laukti, o veikti. Šiemet „Tyrėjų
Grand Prix“ sugrįžta dar stipresnis – spalį vėl bus atverta scena visiems, kurie tiki mokslo
galia keisti pasaulį. Konkursas ir toliau auga, o organizatoriai kviečia jungtis visus lietuvius,
studijuojančius diasporoje – tuos, kurie nori būti Lietuvos mokslo istorijos dalimi, kad ir kur
gyventų.
„Jei ne mes – tai kas? Jei ne dabar – tai kada?“ – šiais žodžiais Žaneta užbaigia savo
įkvepiantį pasakojimą apie tai, kaip mažais žingsneliais galima sukurti stebuklus.
