„Dar būdamas trečiojo kurso biotechnologijų studentas nusprendžiau išbandyti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) siūlomą „Erasmus+“ praktikos programą ir atlikti mokslinius tyrimus užsienyje. Kadangi mano specialybėje daug dėmesio skiriama praktikai, tai buvo gera galimybė ne tik įgyti naujų žinių, bet ir gauti kreditų, reikalingų studijoms. Praktikos vietą rasti padėjo VDU prof. dr. Audrius Maruška, kuris pasiūlė vykti į Marburgą padirbėti pas profesorę Ute Pyell modernioje laboratorijoje“, – pokalbį pradeda VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) studentas Tautvydas Jakevičius, vasaros atostogas iškeitęs į praktiką Vokietijoje. Studentas tyrė vokiečių geriamąjį vandenį, kuris yra užterštas dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Papasakokite šiek tiek apie save.
Visada maniau, jog baigęs mokyklą būsiu teisininkas. Laikyti egzaminai taip pat puikiai tiko stoti į teisės mokslus. Tačiau 12 klasėje teko gana daug laiko bendrauti ir padirbėti su maisto technologu. Nors mokykloje nebuvau labai gabus chemijai, tačiau technologo specialybė yra daug platesnė nei vien tik chemija – tai mane ir sužavėjo. Viską apsvarstęs nusprendžiau stoti į technologijų mokslus VDU. Manau, kol kas tai geriausias sprendimas mano gyvenime. Mokslai įdomūs, sekasi gerai, o ir galimybių daug. Biotechnologija turi daug krypčių – tai labai plati sritis, bet visose jose dalyvauja gyvi organizmai. Kitaip tariant, mes bandome pritaikyti gyvus organizmus žmogaus reikmėms ir poreikiams tenkinti.
Kas paskatino Jus išvykti pagal studijų mainų programą? Kuo naudingos studijos užsienyje?
Praktika užsienyje, manau, visada yra naudingesnė ir labiau vertinama nei praktika gimtojoje šalyje. Manau, verta paminėti, kad „Erasmus+“ programa ne tik suteikia reikiamus kreditus studijoms – taip pat gaunamas priedas prie baigiamojo diplomo. Kalbos įgūdžių tobulinimas – dar vienas praktikos užsienyje privalumas. Studentas taip pat turi galimybę pamatyti svetimos šalies gyvenimo būdą, tradicijas, o ir išgyvenimas už gaunamą stipendiją priverčia būti savarankišką ir atsakingą. Manau, nesvarbu, kokią šalį pasirinks studentas, – nauda garantuota.
Vis dėlto išvykote į Marburgą. Kodėl būtent ten?
Praktikos vietą rinkausi pagal siekiamą tikslą. Tikslas buvo išmokti naują analizinės chemijos metodą. Marburgo (Philipps-Universität Marburg) universitete atliekama daug darbų su įvairiais analizinės chemijos metodais, todėl dėl universitetų bendradarbiavimo nusprendžiau vykti būtent į šį universitetą. Marburge dirbau pas profesorę Ute Pyell laboratorijoje, kuri specializuojasi kapiliarinės elektroforezės srityje. Būtent šį analizinės chemijos metodą ir perėmiau atlikdamas praktiką. Tyrėme aminobenzosulfoninius junginius įvairiuose bandiniuose, taip pat iš aromatinių aminų sintetinome dažus.
Darbas buvo tikrai įdomus, sąlygos sudaromos puikios, daug įvairios įrangos. Žmonės ten dirba daug ir labai atsakingai. Nenustebkite, jeigu reikės dirbti 16 valandų per dieną – ten tai normalu. Tačiau darbui sudaromos labai geros sąlygos – universitetas turi savo chemikalų parduotuvę, kurioje galite gauti reagentų ar kitų reikmenų, reikalingų dirbti laboratorijoje, per kelias valandas. Taip pat universitetas turi savo valgyklą, kurioje studentams kainos itin patrauklios. Universitete mokosi daugiau nei šeši tūkstančiai užsieniečių, todėl pritapti ten nėra sunku. Mokslo metais užsiėmimų ir jaunimo netrūksta, tačiau po semestro (liepos–spalio mėnesiais) miestas gerokai ištuštėja.
Į Marburgą taip pat norėjau vykti dėl jo istorijos. Tai vienas iš nedaugelio miestų, kuris liko nesubombarduotas per Antrąjį pasaulinį karą, todėl išlikę daug autentiškų pastatų. Marburgo universitetas yra pats seniausias protestantiškas universitetas ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Senesni universiteto fakultetai, pavyzdžiui, Teologijos, atrodo labai įspūdingai. Mieste galima pamatyti daug gotikos stiliaus pastatų, iš kurių įspūdingiausi ir daugiausia turistų pritraukantys yra Marburgo pilis ir Šv. Elžbietos bažnyčia.
Ar akademinė kultūra Vokietijoje labai skiriasi nuo lietuviškosios?
Didžiausias skirtumas, kurį pastebėjau, buvo tai, jog Marburgo universitete labai daug doktorantų iš kitų Europos šalių, taip pat gan nemažai iš Arabijos. Studijuojama tikrai daugiakultūrėje aplinkoje. Jeigu kyla klausimų, pirmiausia studentai kreipiasi į doktorantus, o profesoriai tik patikrina darbus. Taip pat gana keista buvo matyti, kaip profesoriai ir doktorantai iš Arabijos šalių susirinkdavo mūsų kabinete ir melsdavosi. Teko paragauti įvairių rūšių arabiškų saldumynų. Marburge galima nemažai sužinoti ir apie islamą bei jo tradicijas.
Papasakokite daugiau apie tai, ką tyrėte praktikos metu.
Praktiką atlikau Chemijos katedroje. Joje dirbome kasdien po 8, o kartais ir daugiau valandų. Darbai buvo planuojami iš anksto, kiekvienas darbo etapas buvo nuosekliai aptariamas ir išaiškinamas. Laboratorijoje buvau jauniausias studentas, todėl visad sulaukdavau pagalbos ir iš vyresnių kolegų. Jie man ne tik mielai padėdavo, bet ir padiskutuodavo apie iškilusias problemas, daug pagalbos eksperimentų metu sulaukdavau ir iš darbo vadovės.
Praktikos metu tyriau aminobenzosulfoninius junginius Marburgo ir jo apylinkės vandenyse. Šie junginiai yra užteršę šio miesto vandenį nuo Antrojo pasaulinio karo, nes Stadlendorfe, maždaug 25 kilometrai nuo Marburgo, buvo įkurta sprogmenų gamykla. Iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo pagaminta daugiau kaip 120 tūkst. tonų sprogiųjų medžiagų. Šiuo metu daugiau kaip 300 tūkst. žmonių geria vandenį iš šių vietovių. Mano tirti aminobenzosulfoniniai junginiai vandeniui suteikia mėlyną spalvą. Siekiant to išvengti buvo pastatyti anglies filtrai vandeniui valyti, o paviršiniam gruntui valyti kasmet skiriama apie 60 mln. eurų.
Atliekant praktiką darbo vadovė suorganizavo kelionę, per ją galėjau gyvai pamatyti vandens valymo įrengimus, vandens kokybės stebėjimo sistemas, aplinką, pamatyti, kaip vyksta paviršinio grunto valymo darbai. Darbo metu buvo taikomos organinės chemijos reakcijos naudojant tam tikrus cheminius junginius „azo“ dažų sintezei. Buvo parinkti tokie junginiai, kurie reaguoja su mano tiriama medžiaga ir po reakcijos sudaro spalvotą (minėtą mėlyną-violetinį) junginį. Pagal šią reakciją galėjome nustatyti, ar vanduo yra užterštas, ar ne. Šis metodas buvo naudojamas tik vizualiai patikrinti geriamojo vandens kokybei – nebuvo pastebėta jokių spalvos pakitimų geriamojo vandens bandiniuose.
Blogiausia yra tai, kad aminobenzosulfoniniai junginiai pasižymi kancerogeninėmis savybėmis, gerai tirpsta vandenyje ir greitai jį užteršia. Mano darbo tikslas atliekant praktiką buvo sukurti ir optimizuoti vieną iš analizinės chemijos metodų – kapiliarinės elektroforezės metodą, pritaikytą nustatyti aminobenzosulfoninėms rūgštims ir tikslioms jų koncentracijoms bandiniuose. Trijų mėnesių pakako pasiekti užsibrėžtiems tikslams ir atlikti visiems tiriamiesiems darbams.
Kokie Jūsų ateities planai?
Svarbiausias netolimos ateities darbas yra paruošti ir apsiginti bakalauro darbą, kuris bus susijęs su viena iš biotechnologijos sričių – bioremediacija. Naudosiu mikroorganizmus, kurie pasižymi stipriomis fermentinėmis savybėmis vėžį sukeliančių medžiagų neutralizavimui mūsų aplinkoje. Tirsiu geležinkelio pabėgius iš Vilniaus rajono, kurie yra impregnuoti kreozotu (gaunamas naftos distiliacijos būdu, turi labai daug kancerogeninių ir mutageninių savybių turinčių junginių), cheminę sudėtį. Tada bus taikomas bioremediacijos procesas ir stebima, kaip mano pasirinkti mikroorganizmai skaido nuodingas medžiagas ir kaip greitai jie sugeba tai atlikti.
Nuo bakalauro darbo sėkmės priklausys ir tolesni planai, kokia kryptimi tęsiu mokslus magistrantūros studijose. Planuoju magistrantūroje pasinaudoti „Erasmus+“ programa, skirta magistrantams. Savo praktikos kelione esu labai patenkintas – nauda akivaizdi. Rekomenduoju kiekvienam studentui pasvarstyti apie tai, nes sąlygos sudaromos geros, dokumentų nėra daug, visokeriopą pagalbą suteikia tiek VDU, tiek Tarptautinių ryšių tarnyba.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Rimgailė Dikšaitė